„Eilę metų susidarė tokia tendencija, kad tu vis bandai susitvarkyti, optimizuotis pagal esamą situaciją o finale gausis taip, kad tu atitiksi reikalavimus, tu turėsi licenciją, nes jos niekas nepanaikins, tu turėsi specialistus. Labai paprastas dalykas, tau neduos pinigų paslaugai teikti.

Ministerijos pozicija yra labai paprasta, savo rankomis ji nepadarys iš tikrųjų nieko, bet ministerija turi Valstybines ligonių kasas, tai yra finansinis dalykas, ir per finansinius srautus pačios įstaigos bus priverstos tą savo rankomis padaryti“, – kalbėjo V. Grigas antradienį per Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdį Seime.

Molėtų ligoninės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nekalbama apie jokias kompensacijas darbuotojams, kurie vykdant permainas neteks darbo. Jis skaičiavo, kad jo ligoninėje yra apie 130 etatų, gali būti panaikinta 50-60 etatų, o dauguma „viduriniojo personalo“ žmonių yra vietiniai.

„Įsivaizduokite, koks tai socialinis dalykas, kiek žmonių netenka darbo. Aš jau nekalbu apie pacientus, kurie galų gale nebežinos, (kur kreiptis). Kalba ministras, kad didesnes ir vidutines pajamas turintys pasirenka kitas gydymo įstaigas miestuose. Bet ką mes turime rajonuose , mes kaip tik turime tą žmonių grupę, kuri yra labiausiai socialiai pažeista, ir jų pajamos yra mažos. Atėmus galimybę tiems žmonėms kreiptis į gydymo įstaigą, kuri yra arčiau jų, ir ją pasiekti laiku ir kada reikia, paslaugų prieinamumas dar pablogės“, – sakė V. Grigas.

Į TS-LKD frakcijos posėdį buvo kviestas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau jis į posėdį neatvyko, vietoj to jis nuėjo į susitikimą su socialdarbiečiais.

Pacientai nesiveržia į Vilnių ir Kauną

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė per posėdį apgailestavo dėl to, kad ministerija su jais nebendradarbiauja.

Esą po to, kai ji išsakė nuogąstavimą dėl to, kad šeimos gydytojams gali būti ribojama galimybė siųsti pacientus pas specialistus, jos nuo birželio iš viso niekas į darbo grupę nebekviečia.

Taip pat ji nesutinka su mintimis, kad visi pacientai nori gydytis tik didžiuosiuose miestuose.

„(Girdimi) pasakymai, kad visi važiuoja tik į Vilnių ir į Kauną, nes rajonuose yra blogos, nekokybiškos paslaugos. Kodėl taip staiga viskas pasidarė nekokybiška? Kiek žinau iš sergančių žmonių, ypač vyresni žmonės labiau nori gydytis arčiau namų. Vyresniems žmonėms yra labai svarbus namiškių aplankymas, niekas nesiveržia nei į Kauną , nei į Vilnių, važiuoja tik tokiais atvejais, kai jau reikalinga aukštesnio lygio konsultacija arba sudėtingesni tyrimai“, – sakė V. Augustinienė.

Suskaičiavo etatų praradimą

Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris skaičiavo, kad pertvarkant tinklą rajono ligoninėms reikėtų vidutiniškai atsisakyti 60 etatų. O išeitinėms kompensacijoms tektų išmokėti apie 200 tūkst. eurų.

TS-LKD atstovas Sveikatos reikalų komitete Antanas Matulas skaičiavo, kad vieno iš naujų kriterijų neatitinka 16 ligoninių.

„Pagal kitus kriterijus galime lygintis žodžiais, vakar teko bendrauti su ministru, jis nepasako, bet jo patarėja aiškina, kad viena ligoninė galėtų likti 75 tūkst. gyventojų. Tai išties jau net neslepiama, kad liks tik slauga. Tai kaip išsilaikys rajonai, kokios bus apimtys, kaip regionų ligoninės sugebės priimti ligonius?“, - klausė A. Matulas.

Pagal DELFI paskelbtą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų parengtą neoficialią analizę, pritarus atitinkamiems kriterijams kaip dabar įprastai veikiančių ligoninių neliktų 15 rajono gydymo įstaigų. Tačiau ministerija ir valdantieji neigia apskritai turį ketinimų uždaryti nors vieną ligoninę.