Taip nuo pat paskelbimo įsiteisėjusioje nutartyje nurodė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, palikę galioti prieš tai priimtą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo tėvo netekusiai dukrai Klaipėdos universitetinė ligoninė privalės atlyginti šios patirtą neturtinę žalą.
„Pacientas mirė nuo po procedūros kilusių komplikacijų, todėl ieškovė neteko artimo žmogaus – tėvo ir ateityje nebeturės galimybės atkurti tokius pačius arba panašius ryšius; tai reiškia, kad gydymo įstaigos neteisėti veiksmai tiesiogiai neįtakojo paciento mirties, tačiau jie neabejotinai yra netiesiogiai susiję su kilusiomis pasekmėmis procedūros metu ir ieškovės išgyvenimais dėl tėvo mirties“, – teismo teigimu, priteistinos neturtinės žalos dydis yra tinkamas ir pagrįstas, todėl jo keisti nėra pagrindo, nors JAV gyvenanti ieškovė savo patirtus išgyvenimus buvo įvertinusi 100 tūkst. Eur.
Anot teisėjų, prieš pacientui atliekant žarnyno tyrimo procedūrą kolonoskopiją, jam nebuvo suteikta visa informacija apie kilti galinčias pasekmes: „Nors pacientas pasirašė sveikatos apsaugomis ministro patvirtintus reikalavimus iš esmės atitinkančią formą, tačiau ji nebuvo tinkamai užpildyta, nebuvo suteikta išsami informacija, kuri atitiktų įsakyme sutikimo formai keliamus reikalavimus.“
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad uostamiestyje gyvenęs vyras keliolika 10 metų buvo stebimas Klaipėdos universitetinės ligoninės Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje dėl reumatoidinio artrito. Dar 2015 m. gruodžio pabaigoje vyras atvyko į ligoninę gydymui, nerimavo, kad gali būti susirgęs onkologine liga, jį apžiūrėjusiai gydytojai skundėsi pilvo skausmu ir riešų patinimu bei kitais negalavimais. Po paskirto gydymo paciento būklė pagerėjo, tačiau nepraėjus nė savaitei jis dėl stiprių pilvo skausmų, varginančio pilvo pūtimo vėl kreipėsi į gydytoją. Tą pačią dieną pacientą apžiūrėjo gastroenterologai, kurie diagnozavo lėtinį vidurių užkietėjimą ir funkcinę disperpsiją.
Gruodžio 29 d. pacientui buvo atlikta echoskopija, po paros – fibrogastroskopija dėl darinių pilve, o Naujųjų metų išvakarėse nuspręsta atlikti žarnyno tyrimą – kolonoskopijos procedūrą. Tyrimo metu apžiūrėta visa storoji žarna, bet patologijos nerasta. Tą patį vakarą pacientas budinčiam medicinos personalui pasiskundė būklės pablogėjimu.
Po operacijos buvo tęsiamas vyro gydymas, tačiau būklė išliko labai sunki ir 2016 m. sausio 3 d. vakarą buvo konstatuota paciento mirtis.
Į teismą Klaipėdos universitetinę ligoninę padavusi mirusio vyro dukra aiškino, kad medikai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas, atliko neteisėtus veiksmus, tačiau civilinę bylą išnagrinėję abiejų instancijų teismai su tokiais teiginiais nesutiko ir juos paneigė.
„Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pagrįsti specialiomis medicinos mokslo žiniomis, nepatvirtina, jog konkrečiu atveju gydytojo, atlikusio kolonoskopijos procedūrą, kuri yra susijusi su paciento mirtimi, elgesys buvo neprofesionalus, nesąžiningas, neatitinkantis protingumo ar atidumo principų“, – pabrėžė teisėjai.
Jų teigimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai savo išvadose nepatvirtino, kad „performacija įvyko netinkamai atliktos kolonoskopijos pasekoje ir būtent dėl to po komplikacijų mirė pacientas.“
Be to, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba konstatavo, kad fibrokolonoskopijos tyrimas buvo skirtas tinkamai, o nepageidaujamai ligos išeičiai didelės įtakos turėjo lydima patologija. „Operacija atlikta tinkamai“, – pažymimas medicinos dokumentuose.
Tačiau teisėjai konstatavo, kad medikai tinkamai paciento neinformavo apie gresiančius padarinius gydymo metu.
Anot teismo, prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija ar procedūra.
„Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą, – pabrėžė teismas. – Gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros.
Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo: „Netinkamai įvykdžiusiam informavimo pareigą gydytojui gali atsirasti atsakomybė už dėl tokios pareigos nevykdymo ir paciento nepakankamo supratimo dėl taikomo gydymo poveikio jo sveikatai atsiradusią žalą net ir tais atvejais, jeigu atlikdamas medicinos procedūrą gydytojas veikė rūpestingai. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz.: kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios.“
Anot teisėjų, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirusiam pacientui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos gavus rašytinį sutikimą, tačiau byloje kilo ginčas dėl sutikimo formos ir turinio atitkimo įstatymams.
Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad ligoninės darbuotojai pažeidė pareigą informuoti pacientą, nes prieš atliekant kolonoskopiją tinkamai nesuteikė pacientui informacijos apie procedūrą, jos komplikacijas ir alternatyvius gydymo metodus; tuo metu ligoninės atstovai nurodė, kad pacientas sutikimo formoje pasirašė, jog sutinka, kad jam būtų atlikta procedūra, jam buvo suteikta visa būtina informacija, todėl informavimo pareigos pažeidimas nebuvo atliktas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su medikų teiginiais – sutikimo operacijai ar gydymo procedūrai formoje nebuvo nurodytas „asmens sveikatos priežiūros įstaigos kodo bei telefono numeriai, skyriaus, atliksiančio procedūrą telefono, sveikatos priežiūros specialisto, atliksiančio procedūrą vardo, pavardės, profesinės kvalifikacijos, procedūros esmės (trumpas ir aiškus aprašymas), pobūdžio, tikslo, nėra aptartos chirurginės procedūros apimties keitimo leistinumo, jei jos metu su pacientu papildomai to aptarti nebūtų galimbyės, t.y. formoje neišreikštas paciento sutikimas, nesutikimas išbraukiant nereikalingą variantą, nėra nurodyta su kokiais alternatyviais gydymo būdais pacientą supažindino gydytoja, ir nors pacientas sutiko, kad jam buvo paaiškinta apie galimas gydymo pasekmes, terminus, komplikacijas, bei galimas papildomas finansines išlaidas, tačiau nėra patvirtinta kokį rizikos laipsnį turi asmens sveikatos būklė (konkreti patalogija, didinanti operacijos/procedūros rizikos laipsnį).“
„Apie tai, kad procedūros (kolonoskopijos) eigoje pacientas gali mirti, sutikimo formoje nėra nurodoma, nes joje nurodoma tik, jog pacientas žino, kad ne visada galima nuspėti operacijos/procedūros, nuskausminimo ir medikamentinio gydymo išeitis ir komplikacijas, bei kad operacijos/procedūros nuskausminimas turi savo rizikos laipsnį ar net gali baigtis mirtimi“, – pažymėjo teisėjų kolegija.
Klaipėdos universitetinė ligoninė nesutiko su jai pareikštu ieškiniu ir teigė, kad medikai elgėsi teisėtai ir nėra jų kaltės dėl paciento mirties, o medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo pastangas.
Gydymo įstaigos atstovai taip pat nesutiko su teiginiu, kad prieš kolonoskopijos procedūrą neinformavo paciento: „Įrašai medicininėje dokumentacijoje patvirtina, jog pacientas savo parašu patvirtino, jog sutinka su procedūra. Sutikime yra išvardytos galimos komplikacijos, tarp jų įvairaus pobūdžio pažeidimai, kraujavimas ir pan. Taip pat paciento parašas patvirtina, jog jam buvo atsakyta į visus klausimus. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pacientas nebuvo informuotas apie galimas komplikacijas.“
Tuo metu trečiuoju asmeniu į bylą patraukta gydytoja, kuri pacientui skyrė gydymą, aiškino, kad ligoniui buvo nurodžiusi, joga vienintelis būdas išsklaidyti jo nerimą dėl onkologinio susirgimo diagnozės, yra žarnyno tyrimas – kolonoskopija, esą tik tada būtų patvirtinti ar paneigti nerimą keliantys simptomai.
„Pacientui buvo žodžiu paaiškinta tyrimo atlikimo procedūra ir galimos komplikacijos, todėl pacientas pats raštu ir patvirtino, kad jam buvo viskas išaiškinta, ir sutiko, kad būtų atliekama ši procedūra“, – tvirtino medikė.
