A. Sakalova-Lekant (Elena Sokolova-Lekantienė, Алёна Сакалова-Лекант) gimė 1891 m. Vilniuje. Dirbo Vilniaus baltarusių gimnazijoje baltarusių kalbos mokytoja, buvo Baltarusių labdaros draugijos vicepirmininkė, Baltarusių moterų susivienijimo vicepirmininkė, dalyvavo Baltarusių švietimo draugijos veikloje.
1944 m. balandžio 25 d. švenčiant Vilniaus baltarusių gimnazijos 25-metį, A. Sakalova-Lekant Baltarusijos Centrinės Rados prezidento Radoslavo Ostrovskio buvo apdovanota 3-iojo laipsnio sidabriniu nuopelnų kryžiumi ir diplomu. 1944 m. birželio 27 d. dalyvavo Antrajame baltarusių kongrese, vykusiame Minske.
1944 m. rugpjūčio 23 d. A. Sakalova-Lekant buvo suimta Baltarusijos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) ir Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro nubausta 5 metams pataisos darbų lagerio. 1949 m. paleista iš lagerio, išvyko gyventi į Kijevo sritį.
Mirė 1960 m., palaidota Vilniaus Šv. Eufrosinijos stačiatikių kapinėse.
A. Sakalovai-Lekant iškeltoje baudžiamojoje byloje saugotas 3-ojo laipsnio sidabrinis nuopelnų kryžius 1999 m. buvo perduotas saugoti Genocido aukų (dabar – Okupacijų ir laisvės kovų) muziejui. Tai, kaip pažymima Lietuvos ypatingojo archyvo pranešime, vienintelis žinomas šio apdovanojimo egzempliorius pasaulyje.
Su dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje.
