Pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, visus metus jie išlaikys aukštą parengtį, kad prireikus galėtų operatyviai reaguoti į galimas karinio ir nekarinio pobūdžio grėsmes valstybės teritorijoje, ekstremalias situacijas, teikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms krizių atvejais.
"Budėdami Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose mūsų kariai yra pasirengę ne tik padėti reaguoti į ekstremalias situacijas, bet ir suduoti greitą atkirtį tiek kariniam, tiek nekariniam lokaliam incidentui, kol prireikus bus priimti sprendimai dėl didesnių pajėgų ar kitų jėgos struktūrų, institucijų panaudojimo. Tokiai aukštai karinei parengčiai palaikyti ir įvairioms užduotims vykdyti kariai yra sistemingai rengiami prieš budėjimą ir viso budėjimo metu", - sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika.
Kaip ir ankstesniais metais, šiemet Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budės kariai iš visų kariuomenės pajėgų: Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų.
Gausiausias karių skaičiumi yra budinčių pajėgų sausumos elementas, kurį sudaro apie 700 karių - šiemet dauguma jų yra iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Vienetą remia kariai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Juozo Vitkaus inžinerijos ir Karaliaus Mindaugo husarų batalionų, taip pat iš Logistikos valdybos padalinių. Iš Dragūnų bataliono karių taip pat suformuotas ir šiemet budinčių Taikos meto užduočių operacinių pajėgų štabas.
Taikos meto užduočių operacinių pajėgų sausumos elementui priskirti kariai budi po dvejus metus, kitų elementų kariai keičiasi kasmet. 2010 ir 2011 metais budėjusių pajėgų sausumos elemento daugumą sudarė kariai iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių, 2012 ir 2013 metais - iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono.
2013 metais Taikos meto užduočių operacinėms pajėgoms priskirti kariai ir techniką kelis kartus buvo aktyvuoti teikti pagalbą civilinėms institucijoms: sausio-balandžio mėnesiais kariai buvo pasirengę padėti nukentėjusiems nuo potvynio Pagėgių savivaldybėje ir Šilutės rajone.
Praėjusių metų antrąjį pusmetį Vadovybės apsaugos departamento prašymu Taikos meto užduočių operacinių pajėgų kariai-išminuotojai padėjo užtikrinti saugumą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių metu.
Per praėjusius metus Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono kariai apie tūkstantį kartų vyko pagal iškvietimus nukenksminti sprogmenų, ištisinio išminavimo metu išžvalgė ir išvalė apie 300 ha plotą, neutralizavo kelis tūkstančius standartinių ir nestandartinių sprogmenų.
Be budėjimo Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose, Lietuvos kariai taip pat deleguojami budėti NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgose, skirtose reaguoti į tarptautines krizes.
Šiemet NATO greitojo reagavimo pajėgose budės apie 100 Lietuvos karių: logistikos specialistai ir Karinių jūsų pajėgų kariai. Praėjusiais metais NATO greitojo reagavimo pajėgose visus metus budėjo apie 200 karių iš Sausumos, Oro ir Specialiųjų operacijų pajėgų. Dar apie 120 karių - daugiausia pėstininkų - buvo priskirti 2013 metų antrą pusmetį budėjusiai daugianacionalinei ES kovinei grupei.