Praėjusią savaitę URK pirmininkė L. L. Andrikienė pareiškė, jog, išdavus vienkartinius leidimus, išimtiniais atvejais, kai kurias sankcionuojamas prekes, pavyzdžiui, cementą, būtų galima leisti nugabenti į Kaliningradą.
„Jei nutiktų taip, kad gyventojų vartojimui staiga pristinga, pavyzdžiui, cemento – sankcijos cementui įsigalios liepos 10 dieną, būtų galima leisti nugabenti cementą, bet tai būtų vienkartiniai leidimai. Jokių kvotų ir panašiai būti negali“, – 15min sakė L. L. Andrikienė.
Ministerija nekomentuoja
Toks Europos Sąjungos (ES) veikimas, pasak politikės, „būtų logiškas ir nebūtų traktuojamas kaip sankcijų Rusijai švelninimas, užsimerkiant prieš Rusijos toliau vykdomą karą prieš Ukrainą, civilinių objektų naikinimą, gyventojų“.
URM atsisakė komentuoti, ar sankcionuojamų prekių tranzitui svarstoma taikyti išimtis.
„Užsienio reikalų ministerija nekomentuoja Lietuvos politikų pasisakymų. Darbiniu lygiu nuolat vyksta konsultacijos tarp ES valstybių narių bei Europos Komisijos siekiant vienodo sankcijų aiškinimo ir įgyvendinimo“, – Delfi nurodė ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.
Delfi kalbinti parlamentarai L. L. Andrikienės išsakytą idėją vertino prieštaringai ir skeptiškai.
Lopata: ranka man nekiltų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Raimundo Lopatos nuomone, viena vertus, išimtis sankcionuojamoms prekėms būtų galima taikyti, jei į Kaliningradą jos keliautų humanitariniais tikslais.
Kita vertus, išimtys, anot jo, „gimdo naujas išimtis ir tada netenka prasmės visos sankcijos“.
„Yra dvi nuomonės: viena kategoriškai neigianti tokį dalyką – jokių išimčių nedaryti, nes po išimčių seka naujos išimtys. Kita interpretacija sakytų, kad ši išimtis gali būti traktuotina tam tikriems humanitariniams dalykams, pavyzdžiui, darželis griūna.
Bet vis dėlto tas kontekstas, kaip elgiasi rusai Ukrainoje su civiliniais objektais ir civiliais žmonėmis, – ranka man nekiltų tokios išimties pasirašyti“, – komentavo tautos atstovas.
Lietuva jau keletą savaičių laukia naujo Europos Komisijos (EK) išaiškinimo, galimai numatančio kitokią, nei šiuo metu Lietuva vykdo, tranzito kontrolę sankcionuotoms rusiškoms prekėms.
Europarlamentaras Andrius Kubilius neatmetė tikimybės, kad Kaliningrado tranzito klausimai iš EK persikels į Europos Vadovų Tarybą (EVT).
Panašiai sakė ir R. Lopata: pasak jo, EK „nieko išaiškinti negali“, „sprendimus priima EVT“.
Lietuva blaškosi
O ir apskritai problematiška, kad Lietuva sankcijų rusiškoms prekėms klausimo nemoka paversti nacionaliniu, teigė R. Lopata.
„Čia – kita problema. Kažkodėl leidžiam po Lietuvą šmirinėti rusų vežėjams, kurie yra sankcionuoti Europos Sąjungoje. Žiūrėkite, kaip norvegai padarė su rusais: privertė iškraudinėti į savo vežėjų sunkvežimius prekes ir neleido šmirinėti, kur kas nori. Tokiu principu reikia formuluoti savo poziciją, o ne laukti, kad kažkas kažką išaiškina <...>. Jeigu tokia paradigma būtų taikoma, ne laukimo, o įrodinėjimo, būtų visai kiti reikalai. Bet kol kas blaškomės“, – kalbėjo R. Lopata.
Atliepdamas į teiginius apie galimas išimtis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarstė, jog, analitiškai mąstant, įmanoma, kad atsirastų kažkoks kriterijus, kiek prekių į Kaliningradą galėtų būti praleista vidaus vartojimui.
„Bet kiti sako, žiūrėkit, o kas garantuos, kad nuvežus į Kaliningradą tu negalėsi vėl to išvežti kažkur kitur. Tada matai, koks buvo Kaliningrado vartojimas per kažkiek metų, tada pagal tai gali susidėlioti tam tikrą vaizdą, skaičių ir panašiai. Tai [L. L. Andrikienės] pasakymą vertinčiau taip analitiškai“, – Delfi komentavo politikas.
Kasčiūnas: palaukime išaiškinimo
Bet bendrai jis teigė nenorintis plačiau spekuliuoti Kaliningrado tranzito klausimu ir siūlė palaukti EK išaiškinimo.
„Ir, matyt, turėsime aiškesnį vaizdą“, – sakė L. Kasčiūnas.
EK, rengdama išaiškinimą, jo įsitikinimu, „turi atsižvelgti į tai, kad Rusija eskaluodama situaciją, keldama geopolitinę temperatūrą, gauna išimtį ar išlygą“.
„Tą turime vertinti, kad nesukurtume kažkokio precedento toliau tą daryti. Čia yra pamatinė nuostata.
Lygiai taip pat mes, kaip valstybė, turime vertinti, kad esame Europos Bendrijos nariai, sankcijos taikomos Bendrijos, ir išaiškinimas, reguliacinės normos yra svarbios ir mums, veiksmai turi atitikti raidę. Savo politiką turime modeliuoti taip, kad neliktume vieni, kad užnugary turėtume sąjungininkus“, – tęsė komiteto vadovas.
Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Žygimantas Pavilionis sakė nenorintis komentuoti L. L. Andrikienės žodžių ir svarstė, kad trečiadienį šį klausimą bus galima aptarti URK posėdyje.
Jokių išimčių ir koridorių
Vis dėlto politikas pabrėžė, kad ES pozicija, kuria vadovaujasi ir Lietuva, sankcijų klausimu yra be jokių išimčių ar koridorių. Ir to, anot Ž. Pavilionio, reikėtų laikytis.
„Ir Hitleris 1939 metais paėmė Sudetus ir Austriją, ir reikalavo koridoriaus į laisvą Dancigo miestą. Žinome, kuo nuolaidos Hitleriui, pataikavimas ir deeskalacija, suteikiant viską, ko jis nori, baigėsi. Jeigu mes mokomės iš istorijos, mes, be abejonės, neisime šiuo keliu. Ir būtent tokia yra oficiali pozicija“, – pabrėžė jis.
Išimtis tranzitui, Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nario Mariaus Matijošaičio vertinimu, būtų galima vertinti kaip Europos kapituliaciją
„Išimčių būti negali. Sankcijų paketas buvo priimtas vieningai visų Europos Sąjungos šalių <...> ir sankcijos dėl to ir įvedamos, kad būtų skaudžios ir būtų juntamos. Išimtys yra kapituliacija prieš Rusijos daromą spaudimą“, – sakė jis.
Lietuva išdėstė pastabas
Birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno ir juodųjų metalų, vėliau – cemento, alkoholio ir kitų prekių, tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.
Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.
Reaguodama į situaciją, EK šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų. Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad EK dėl to pateikta daug pastabų.
