Lietuvos parlamentarams – brošiūra apie istorines lenkų skriaudas lietuviams ^{Atnaujinta spalio 13 d. 10.30 val.}

„Tai yra sovietinės ideologijos įtakos paveiktas žmogus ir viskas. Manau, kad akademinėje bendruomenėje jis vertinamas prastai. Visų pirma, tai yra tautinės nesantaikos kurstymas“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto profesorius, istorikas Alfredas Bumblauskas.

Lietuviškoji brošiūra ir knyga išleista ne Lietuvos valstybės institucijų lėšomis, tuo metu lenkiškąjį leidinį finansavo Lenkijos užsienio reikalų ministerija, o vienas jo bendraautorių yra lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Lenkai vaizduojami kaip „broliai“, kurie siekia įsmeigti Lietuvai peilį į nugarą

Algimantas Liekis. "Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga. Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai"

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

A. Liekio brošiūra „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga“ išleista viešosios įstaigos „Mokslotyros institutas“ lėšomis, šis institutas veikia prie Lietuvos mokslų akademijos. Ši brošiūra yra baigiamoji kitos tos paties asmens knygos „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ dalis, kurioje pateikiami įvairiausi A. Liekio apmąstymai apie lenkų suvarytą peilį Lietuvai į nugarą.

Brošiūroje, kuri pradėta platinti Seimo nariams, beveik viskas, kas Lietuvos istorijoje yra susiję su Lenkija, vertinama neigiamai – ne tik Liucjano Želigovskio vadovaujamas Vilniaus krašto okupacija, bet ir Liublino unija, Gegužės 3-iosios Konstitucija, krikšto priėmimas per Lenkiją.

„Karaliaus Mindaugo laikais daug karalystės žmonių buvo priėmę ir Romos katalikų tikėjimą. Deja, ir popiežiams, ir pasiglemžti Lietuvą svajojusiems lenkams tai prisiminti buvo nenaudinga. Ir jie stengėsi falsifikuoti didingą Lietuvos praeitį, kad įrodytų tuos tariamus nuopelnus „apkrikštijant“ lietuvius. Ir lenkų hierarchai stengėsi lietuvius popiežiams ir Vakarų valdovams pavaizduoti vos ne laukiniais“, - rašoma brošiūroje.

„Nuo Liublino unijos pasirašymo Lietuva kaip valstybė iš tikro išnyko iš pasaulio žemėlapių ir tarptautinių dokumentų“, - prideda A. Liekis.

„Gegužės 3 d. įstatymas praktiškai turėjo galutinai įgyvendinti Liublino unijos sumanytojų tikslus: sulenkinti, ištrinti iš istorijos lietuvių tautą, užgniaužti dar dalies jos vaikų siekius turėti savo valstybingumą“, - sakoma leidinyje.

Lietuviškoje brošiūroje lenkai broliais vadinami tik kabutėse, kalbama, kad jie nuolat ieško būdo „įsmeigti peilį Lietuvai į nugarą“, lietuviškų mokyklų padėtis okupuotame Vilniaus krašte lyginama su Rusijos imperijos caro generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo, pravarde Korikas, laikais, vartojami tokie terminai kaip Juzefo Pilsudskio „laižymasis su Hitleriu“, sakoma, kad „lenkų šovinizmo ir imperializmo“ žalos įvertinimas toks pat svarbus kaip ir žydų holokausto, bolševizmo ir nacizmo įvertinimas.

Kursto tautinę neapykantą?

Alfredas Bumblauskas

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vilniaus universiteto istorikas A. Bumblauskas A. Liekio brošiūrą įvertino paprastai – anot jo, tai tautinės nesantaikos kurstymas ir tiek. Pasak profesoriaus, brošiūros autorius yra paveiktas sovietinės ideologijos.

Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė savo ruožtu aiškino, kad Lietuvoje nusistovėjo labai plačios žodžio laisvės ribos, tad dažniausiai prokuratūra panašių veiksmų nevertina kaip neapykantos kurstymo net ir tais atvejais, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) identiškoje byloje būna priėmęs priešingą sprendimą.

„Kalbant apie neapykantos kurstymą, labai svarbu žinoti, ar buvo tyčia – tai yra ar platinusieji tokią brošiūrą turėjo subjektyvų norą skatinti neapykantą. Labai įdomu, kaip tai vertintų prokuratūra, tačiau, kiek esame siuntę prokurorams, netgi tais atvejais, kai EŽTT būna buvusios identiškos bylos, Lietuvos prokuratūra tokių pat veiksmų nevertina kaip neapykantos kurstymo. Nežinau, kaip būtų šiuo atveju, bet jeigu vertinčiau pagal tendencijas, tai spėju, kad tai irgi nebūtų vertinama kaip kurstymas, nors rizika, mano nuomone, egzistuoja“, - DELFI sakė B. Sabatauskaitė.

Tačiau, pasak teisininkės, jeigu leidinyje tendencingai neigiamai atsiliepiama apie kurią nors tautą, tai neapykantos kurstymo požymių įžvelgti galima, nors sprendimą tokiais atvejais gali priimti tik prokuratūra arba teismas.

Birutė Sabatauskaitė

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Vertinti, ar tai galima laikyti neapykantos skatinimu, ar tai patenka į žodžio laisvės ribas, turi prokuratūra. Vis dėlto jeigu tendencingai neigiamai piešiama lenkų tauta, tai (požymių esama – DELFI). Labai įdomu, ko buvo siekiama platinant tokį lankstinuką dabar, šiuo laikotarpiu. Teoriškai mąstant, tai būtų galima sieti su naujomis Švietimo įstatymo nuostatomis, nes būtent šiame kontekste pastaruoju metu minima lenkų tauta ir lenkų tautinė mažuma“, - svarstė pašnekovė.

B. Sabatauskaitė teigia, kad nors Strasbūro teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą pasakė, kad viena teisė negali riboti kitų žmogaus teisių arba viršyti savo ribų, tačiau Lietuvoje vyrauja tendencija žodžio laisvę vertinti kur kas plačiau nei kitų asmenų orumą, garbę ir panašiai.

Seimo kanceliarija: leidimo platinti brošiūrą niekas neprašė

Seimo kanceliarija pranešė negavusi jokio kreipimosi dėl galimybės parlamente pristatyti ar platinti A.Liekio brošiūros ir nesanti susijusi su iniciatyva šį leidinį dalinti parlamentarams.

Pasak kanceliarijos, A. Liekio knygos „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ pristatymas buvo numatytas kaip Seimo nario Gintaro Songailos organizuotos konferencijos „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“ dalis.

„Atkreipiame dėmesį, kad pagal Seimo valdybos sprendimu patvirtintą Seime rengiamų konferencijų, seminarų, parodų ir kitų renginių organizavimo ir finansavimo tvarką, teisę inicijuoti renginius Seime turi Seimas, Seimo struktūriniai padaliniai, Seimo kanceliarija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, valstybės švenčių organizavimo komisija", - teigiama Seimo kanceliarijos pranešime.