Lietuvos pajūriui didžiulis išbandymas: įspėja, kad situacija gali dramatiškai keistis

Kiekviena žiema – rimtas išbandymas Lietuvos pajūrio krantams. Atšiaurios oro sąlygos kone kiekvieną žiemą padaro didžiulės žalos. Delfi pasidomėjo, kur fiksuojama didžiausia žala ir ką daro valstybė, kad vasarą prie jūros atvažiavusiems poilsiautojams netektų matyti nuviliančių vaizdų.

Kaip saugoma Lietuvos pakrantė

Anot ekspertų, Baltijos krantai dėl klimato kaitos patiria didžiulių išbandymų, todėl padarinių šalinimas kasmet pareikalauja didelių lėšų. Jų teigimu, tam naudojama ir Europos Sąjungos parama, be kurios pasiekti norimų rezultatų valstybės lėšų tiesiog neužtektų.

Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintautas Žilinskas paaiškino, kurios Lietuvos pajūrio juostos vietos labiausiai nukenčia dėl stiprių audrų, o kurios tam yra atspariausios.

„Platūs aukšti paplūdimiai (pvz., pietinėse Klaipėdos bei Šventosios uosto pusėse ir kt.) lengviau atlaiko bangų puolimą bei greičiau atsikuria po ekstremalių audrų nei siauri bei žemi (pvz., ties Būtinge, Preila ir kt.). Tačiau neblogai atlaiko audrų puolimą ir ne platūs, bet iš stambiagrūdžio smėlio sudaryti paplūdimiai (pvz., piečiau Juodkrantės), kur dėl geresnių filtracijos stambiagrūdžio smėlio savybių bangų ir plūsmo srauto vanduo greičiau susigeria į paplūdimį ir taip praranda savo griaunamąją galią. Na o moreninių klifų vietose (ties Šaipiais, Karkle, Olando Kepure), nors paplūdimiai itin siauri ir turi mažai smėlio atsargų, tačiau dėl morenos kietumo lėčiau ardomi nei smėlio paplūdimiai.

Šiose vietose kranto ardai turi didesnę įtaką solifliukciniai procesai (atitirpusio įmirkusio sluoksnio slinkimas šlaitu po pasikartojančio grunto sušalimo ir atšilimo). <...>. Mažas priekrantės nuolydis bei didesnis sėklių skaičius priverčia bangas dažniau gožti jūroje ir pasiekti krantą su mažesne energija. Bene didžiausią įtaką kranto pažeidžiamumui ekstremalių audrų metu turi hidrotechniniai įrenginiai, kurių pavėjinėse pusėse (Lietuvos atveju šiaurinėse) dažniausiai fiksuojamos didžiausios nuplovimo apimtys: Klaipėdos ir Šventosios uostai bei Palangos tiltas-promenada“, – teigė mokslininkas.

Anot jo, paskutinį kartą jūra stipriai pažeidė krantą 2022 m., kai nuo sausio 17 d. iki vasario 25 d. viena po kitos prasiautė keturios ekstremalios audros: „Malikas“, „Dudlis“, „Junisė“ ir „Franklinas“.

Kaip nurodė mokslininkas, jų metu net 6 kartus jūros lygis viršijo pavojingo lygio ribą (100 cm aukščiau VMS nulio altitudės). Aukščiausias jūros lygis buvo vasario 19 d. – 143 cm. O vėjas 4 kartus viršijo stichinį vėjo greitį (≥28,0 m/s). Sausio 30 d. jis pasiekė katastrofinį greitį – 33,3 m/s.

„Per šias audras iš Kuršių nerijos kranto buvo išplauta apie 1,33 mln. m³, o iš žemyninio kranto – 0,419 tūkst. m³ smėlio. Iš viso Lietuvos kranto – apie 1,75 mln. m³. Tai beveik dvigubai viršijo visų ekstremalių audrų, siautusių po 2000 m. („Ervino“ 2005 m., „Felikso“ 2015 m. ir „Lauros“ 2020 m.), bendrus nuostolius. Didesni kranto nuostoliai XX a. buvo užfiksuoti tik po 1999 m. siautusio uragano „Anatolijus“, kai iš viso Lietuvos kranto buvo išplauta apie 3,88 mln. m³ smėlio (apie – 1,54 mln. m³ iš Kuršių nerijos ir 2,34 mln. m³ iš žemyninio kranto)“, – aiškino G. Žilinskas.

Atsakydamas į klausimą, kokiomis priemonėmis ir kaip atkuriamos pažeistos pajūrio vietos, jis nurodė, kad Lietuvoje krantosaugos strategija paremta darnia krantotvarka, t. y. taikomos „minkštosios“ priemonės.

„Kopagūbriui atkurti bei tvirtinti naudojamos žabų tvorelės, šakų klojiniai, šakų volai, atkuriama augalinė danga ir pan. Šių priemonių gamyba nereikalauja daug energijos, o pati žaliava (ar tai būtų šakos, nendrės, palmių lapai, ar įvairūs žolių, krūmų, medžių sodinukai) atsinaujina ir yra santykinai nebrangi. Be to, šios priemonės draugiškos aplinkai: laikui bėgant ir joms tręštant ar pūvant susidariusi organinė medžiaga tampa įvairių mikroorganizmų buveinėmis bei drėgmės ir trąšų šaltiniu augalams, kurie sutvirtina kopagūbrį šaknimis bei mažina priežemės vėjo greitį, o kartu ir skatina smėlio akumuliaciją.

<…>. Kopagūbriui apsaugoti nuo poilsiautojų daromos žalos tarnauja plečiama rekreacinė infrastruktūra, kurią sudaro takai, laiptai, įrengti privažiavimai ir kt.

Populiariausių kurortų paplūdimių rekreacinei erdvei išsaugoti Lietuvoje naudojamas ir dar vienas būdas – papildomos kranto bei priekrantės sąnašos. Priekrantės šlaito sąnašų papildymas naudojant iš Klaipėdos įplaukos kanalo iškastą smėlį jo gilinimo ir valymo metu buvo epizodiškai vykdomas tarp II Melnragės ir Girulių nuo 2001 iki 2018 metų. 2022 m. suformuotas povandeninis pylimas pietinės I Melnragės dalies priekrantėje. Paplūdimio sąnašų papildymas buvo atliktas Palangoje (tarp Birutės kalno ir Rąžės upelio) 2006, 2011–2012 ir 2020 metais“, – aiškino G. Žilinskas.

Dėl klimato kaitos žala bus dar didesnė

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė savo ruožtu teigė, kad labiausiai ir stipriausiai nuo audrų nukenčia tie Lietuvos pajūrio juostos ruožai, kurie nebuvo paruošti audringam sezonui, kur nebuvo supintos žabtvorės, neuždengtos kopos papėdės.

„Tiksliai prognozuoti, kurioje vietoje per audras bus labiausiai paplautas krantas, sunku: nelygu, kokios krypties bus vyraujančios audros sukeltos bangos, kiek smarkiai bus pakilęs Baltijos jūros vanduo ir kokios yra smėlio sankaupos povandeniniame kranto šlaite. Anksčiau bangos dažniau plaudavo žemyninį Lietuvos Baltijos jūros krantą, o paskutiniais metais ir Kuršių nerijos krantas smarkiai paplaunamas audrų“, – teigė L. Kelpšaitė-Rimkienė.

Kaip dėl klimato kaitos ateityje keisis Baltijos jūros Lietuvos kranto degradavimas?

Anot jos, ateityje situacija gali būti dar blogesnė.

„Kintant klimatui, kylant Baltijos jūros vandens lygiui, dažnėjant audroms, Baltijos jūros krantas patirs vis didesnę žalą. „Karštus taškus“, t. y. labiausiai pažeidžiamas vietas, mes esame pažymėję. Jie – šiauriau Klaipėdos sąsiaurio, tai – Melnragės paplūdimiai, Palanga, šiaurinė Šventosios gyvenvietės dalis, Būtingė“, – nurodė mokslininkė.

Įgyvendinti milijoninės vertės projektai

Kaip nurodė Aplinkos ministerijos atstovas Stasys Antušas, didžiausi smėlio praradimai paplūdimiuose užfiksuoti prie Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos, ties morenos klifais ir I Melnrage. Taip pat jis pridėjo, kad daugiausia smėlio neteko Palangos rekreacinės zonos paplūdimiai.

„Pagrindiniai veiksniai, labiausiai darantys įtaką kranto būklei, – vis dažnesnės pakrantę ardančios uraganinės audros, sumažėjęs su pagrindinėmis vandens srovėmis atnešamas smėlio srautas, besniegės žiemos, vandens lygio kilimas (apie 4 mm per metus), antropogeniniai veiksniai.

Problemiškiausi Lietuvos Baltijos jūros kranto ruožai susiję su antropogenine veikla (ypač kartu su gamtiniais veiksniais): hidrotechniniai statiniai, jų eksploatacija (Klaipėdos ir Šventosios uostai, Palangos tiltas) ir intensyvi rekreacija.

Įvykus stiprioms audroms ar uraganiniams vėjams, po reikšmingesnių nuardymų, krantų būklė įvertinama papildomais matavimais. Šiuos matavimus atlieka Aplinkos apsaugos agentūros, hidrologinių tyrimų specialistai“, – teigė A. Antušas.

Ar prie Baltijos kranto apsaugos gali prisidėti ir patys gyventojai? Aplinkos ministerijos atstovas pateikė teigiamą atsakymą ir pasakė, ko tikimasi iš gyventojų.

„Šiuo atveju gyventojų prašoma laikytis nustatyto teritorijos naudojimo režimo ir saugomų teritorijų taisyklių: eiti ir važiuoti įrengtais pėsčiųjų ir dviračių takais, į kopas kilti ir leistis tik tam skirtais laiptais ir takais. Nenumatytose vietose pramynus takus formuojasi pralaužos; kopų viršūnė ir šlaitai būna nutrypiami, tai itin skatina kopagūbrio degradaciją bei smėlio perpustymą į užkopės mišką“, – nurodė A. Antušas.

Anot jo, pajūriui apsaugoti naudojamos Europos Sąjungos lėšos. Kaip nurodė Aplinkos ministerijos atstovas, Aplinkos projektų valdymo agentūra koordinuoja priemonę – „Pajūrio juostos tvarkymas“. Finansuojama veikla – krantotvarkos priemonių pajūrio juostoje įgyvendinimas.

A. Antušo teigimu, dalis Programoje numatytų krantotvarkos priemonių finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų. Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.1.1-APVA-V-005 priemonę „Pajūrio juostos tvarkymas“ buvo įgyvendinti keli projektai. Jis pateikė du pavyzdžius.

„Pirmas projektas įgyvendintas Palangos miesto savivaldybės administracijos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.1.1-APVA-V-005 priemonę „Pajūrio juostos tvarkymas“.

Projekto „Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014-2020 m. įgyvendinimas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje“ finansavimo ir administravimo sutartis įsigaliojo 2017-04-28. Projekto baigimo data yra 2022-12-27.

Projekto įgyvendinimo metu buvo dirbtinai papildyti smėliu Palangos miesto centrinių paplūdimių ruožai nuo Birutės kalno kyšulio iki Palangos tilto ir nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių (2020 m.). Siekiant maksimaliai sumažinti smėlio išpustymo galimybes į prieškopę, iki 2022 m. nuo Pajūrio regioninio parko šiaurinės ribos iki Būtingės geomorfologinio draustinio pietinės ribos (21,2 km.) įgyvendintos kitos kranto stabilizavimo priemonės: įrengti (atnaujinti) mediniai takai, žabų tvorelės ir sukloti šakų klojiniai.

Pasiekti rodikliai: sutvarkyto jūros kranto ilgis – 21,2 km; sutvarkyto jūros kranto dalis – 23,68 proc. Projekto vertė – 3 827 784,15 Eur“, – nurodė Aplinkos ministerijos atstovas.

Antras projektas įgyvendintas Neringos savivaldybėje. „Projektas „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“. Projekto vykdytojas – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Projekto „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“ finansavimo ir administravimo sutartis įsigaliojo 2016-11-30. Projekto baigimo data yra 2023-11-08.

Projekto įgyvendinimo metu vykdyti krantotvarkos priemonių įgyvendinimo darbai pajūrio juostoje (kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais, žabtvorių pynimas, takų ir laiptų atnaujinimas), nutiesti takai, pastatyti laiptai, įrengti dviračių stovai, nuolatiniai stendai. Vykdytas apsauginio kopagūbrio būklės monitoringas. Monitoringo metu nustatomi paplūdimio, kopagūbrio, jo vakarinio šlaito bei užkopės pokyčiai, klasifikuojama pagal genezę, įvertinama pokyčių apimtis tiriamosiose atkarpose bei visame kopagūbrio ruože, nustatomos būtinos krantotvarkos darbų apimtys bei jų prioritetai ir seka, įvertinami atlikti krantotvarkos darbai, jų poveikis.

Pasiekti rodikliai: sutvarkyto jūros kranto ilgis – 24,9 km; sutvarkyto jūros kranto dalis – 27,82 proc. Projekto vertė 2 133 086,56 Eur“, – informavo A. Antušas.

Anot jo, vykdyti kopagūbrio apsaugą ir regeneraciją skatinantys krantotvarkos darbai buvo efektyvūs ir kranto būklė tapo kur kas geresnė lyginant su 2004–2013 m laikotarpiu.

„Dėl šiuo metu diegiamų kopagūbrio apsaugos ir regeneracijos priemonių kaupiamas kopagūbryje smėlis yra ir prevencinė priemonė, padėsianti atremti ar bent sušvelninti klimato kaitos sukeltas problemas ateityje“, – nurodė Aplinkos ministerijos atstovas.

ES struktūrinių fondų lėšos – krantams apsaugoti

Kaip nurodo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), pajūrio juostos tvarkymo priemonė finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšomis. Šia priemone siekta minimizuoti neigiamas klimato kaitos pasekmes ir pristabdyti intensyvų Baltijos jūros Lietuvos kranto degradavimą.

APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė nurodė, kad Europos paramą gavo net keli projektai.

Vienas iš jų yra Klaipėdos miesto savivaldybės projektas „Aplinkos pritaikymo ir aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas Baltijos jūros paplūdimių zonoje“, kurio metu buvo paklota 29 291 m² šakų klojinių I ir II Melnragės–Girulių paplūdimio ruožuose esančio apsauginio kopagūbrio šlaite ir erozinėse duobėse.

Taip pat pasinaudojant parama buvo įgyvendintas Palangos miesto savivaldybės projektas „Pajūrio juostos tvarkymo priemonių įgyvendinimas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje“, kurio metu buvo paklota 19 151 m² šakų klojinių šiaurinėje Šventosios bei Palangos rekreacinėse zonose esančio apsauginio kopagūbrio šlaite.

O štai vienas iš jų baigtas įgyvendinti dar visai neseniai. Tai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos projektas „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“. Jo vertė – 2 133 086,56 Eur. Pasiekti stebėsenos rodikliai – sutvarkytas kranto ilgis 24,9 km bei sutvarkyto jūros kranto dalis 27,82 proc. Projektas baigtas 2023-11-08.

Situacija Rusijoje žymiai blogesnė

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą įgyvendinusio Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė Delfi teigė, kad jis pradėtas dar 2017 m. Jos teigimu, įgyvendinant projektą buvo atlikta labai daug svarbių darbų. ES struktūrinių fondų finansuoti darbai padėjo pasiekti gerų rezultatų.

„Mokslininkų vertinimu dėl sistemingai vykdomų krantotvarkos darbų apsauginiame kopagūbryje vien per 2014–2020 m. laikotarpį jame pavyko sukaupti 1 mln. kub. m. smėlio, o tai sudaro net 5 proc. viso kopagūbryje per 200 metų sukaupto smėlio tūrio“, – nurodė L. Dikšaitė.

Parko vadovės teigimu, ypač daug žalos apsauginiam kopagūbriui padarė 2022 m. pradžioje Baltijos jūroje kas kelias dienas siautėjusios net 7 stiprios audros. Problemų neišvengta ir praėjusiais metais.

„Pažeista daugiau kaip 18 km apsauginio kopagūbrio (išplauta apie 0,1 mln. kub. m smėlio), nuplauta arba pažeista 50 proc. infrastruktūros. Per dvejus metus pavyko atkurti visą infrastruktūrą, stabilizuoti vakarinį kopagūbrio šlaitą.

2023 m. gruodžio 25 d. pajūryje siautėjusi audra taip pat padarė žalos apsauginiam kopagūbriui. Nidos rekreacinėje zonoje nuplauti vieni laiptai, stipriai pažeista apie 500 m. apsauginio kopagūbrio (šlaitai iki 6 m aukščio)“, – teigė L. Dikšaitė.

Anot Neringos mero Dariaus Jasaičio, Kuršių nerijos dalyje, esančioje Rusijoje, krantotvarkos priemonės nėra įgyvendinamos, todėl ten situacija žymiai blogesnė.

„Kol yra įgyvendinamos krantotvarkos priemonės, Baltijos jūros kranto situacija stabili. Tačiau matome, kad audros dažnėja, tai reiškia, jog teks skirti dar didesnį dėmesį krantotvarkos priemonėms įgyvendinti. Rusiškojoje Kuršių nerijos dalyje jau prieš dešimtmetį buvo matoma situacija, kas nutinka, kuomet tokios priemonės neįgyvendinamos“, – teigė D. Jasaitis.

Anot jo, finansavimo reikia ieškoti ne tik Baltijos jūros kranto apsaugai, bet ir Kuršių marių pakrantei.

„Tenka apgailestauti dėl Kuršių marių krantinių būklės – situacija čia kasmet prastėja. Grėsmę Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui ir jo elementams šiandien kelia klimato kaitos procesų nulemtos gamtos stichijos, norint jas suvaldyti, būtina imtis skubių krantotvarkos darbų. Šiandien matome, kad Nidą, Preilą, Pervalką saugančios krantinės yra stipriai paveiktos vandens ir ledo ardomojo poveikio, o pakilus vandens lygiui jos nebeatlieka savo funkcijos, tiesiog atsiduria po vandeniu. Krantines būtina rekonstruojant aukštinti.

Žymų kranto išplovimą matome visoje Kuršių marių kranto zonoje, ten, kur krantinių nėra, matome erozijos paveiktus krantus ir dėl to išgriuvusius medžius. Be to, ten, kur krantinių nėra, Kuršių marios sparčiai artėja Preilos gyventojų namų link – jau pasiglemžta keliasdešimt metrų kranto. Be to, Preilos rekreacinės zonos kranto ruožas priskirtas prie ekstremalios situacijos.

Lėšos turi būti skiriamos ne tik jūros krantų būklei, bet ir Kuršių marių krantų būklei stabilizuoti – šiandien čia problema kur kas didesnė. Būtina imtis skubių priemonių. Kasmet prarandame nuo 1 iki 5 metrų Kuršių marių kranto“, – teigė D. Jasaitis.

Palangos paplūdimiai papildomi smėliu

Palangos savivaldybės administracijos ekologė Reda Kairienė Delfi teigė, kad viena iš jautriausių erozijos procesams pakrantės vietų Palangoje išlieka centrinių paplūdimių ruožas nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki centrinės gelbėjimo stoties, tačiau pastaruoju metu matomas pakrantės susiaurėjimas Būtingėje bei pietinėje Ošupio upelio žiočių pusėje. Jos teigimu, nors šioje vietoje paplūdimys išlieka gana platus, tačiau stipriai ardomas apsauginis kopagūbris – atsiranda raguvų ir įvairaus dydžio daubų, o čia sukauptas smėlis išpustomas į prieškopę.

„Krantams atkurti naudojamos priemonės, numatytos Pajūrio juostos tvarkymo programoje. Siekiant sulaikyti smėlio sąnašas, paplūdimyje apsauginis kopagūbris dengiamas šakų klojiniais, pinamos tvorelės iš žabų. Siekiant atkurti smėlio sąnašų deficitą paplūdimiuose, upelių žiotyse, takų prieigose susikaupęs smėlis paskleidžiamas paplūdimyje. Kas keletą metų centriniai Palangos paplūdimiai pamaitinami atvežtiniu smėliu.

Paskutinįsyk Palangos paplūdimiai smėliu buvo maitinami 2020 metais, įgyvendinant aplinkos ministro patvirtintą 2014–2020 pajūrio juostos tvarkymo programą“, – teigė R. Kairienė.

Jos teigimu, iš viso pajūrio atkarpose nuo Birutės kalno iki Palangos tilto (atkarpos ilgis – 1,68 km) ir nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių (ilgis – 0,7 km) 2020 m. pavasarį buvo išpilta apie 200 tūkst. kubinių metrų smėlio. Baigus darbus, paplūdimiai praplatėjo iki 70 metrų.

Kaip nurodė ekologė, pagal Palangos paplūdimių papildymo atvežtiniu smėliu techninį projektą smėlis paplūdimiams atkurti buvo gabenamas iš Baltijos jūros, Preilos–Juodkrantės šiaurinio poligono (jūros gylis kasimo vietoje buvo 20–30 m.). Šioje vietoje dugne gulintis smėlis pagal frakciją yra artimas dabartiniam Palangos kranto zonoje esančiam smėliui.

Anot jos, panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas 2023 metais buvo įgyvendinta priemonė „Pajūrio juostos tvarkymas“. „Palangos miesto pakrantėje suklota apie 20 tūkst. kv. m šakų klojinių. Šiems darbams iš programos skirta beveik 44 tūkst. eurų“, – teigė R. Kairienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Inga Kubilienė savo ruožtu teigė, kad Klaipėdos miesto teritorijoje nuo audrų pažeidžiamiausios vietos yra I Melnragėje pajūrio kopos ties molu ir II Melnragėje ties gelbėjimo stotimi.

Anot jos, kiekviena audra Klaipėdos paplūdimiams padaro žalos: „Kiekvieną kartą per stiprias audras jaučiamas didesnis ar mažesnis poveikis. Paskutinė didesnė audra, padariusi nuostolių paplūdimiams, užfiksuota 2022 metų sausio, vasario mėnesiais.“

I. Kubilienė teigė, kad savivaldybė dalyvauja įgyvendinant Aplinkos projektų valdymo agentūros koordinuojamą priemonę „Pajūrio juostos tvarkymas“.

„Savivaldybė dalyvauja kiekvienais metais, kai tik yra tokia galimybė. 2023 metais gavome dotaciją – 30,0 tūkst. eurų. Buvo sutvirtintas Melnragės–Girulių apsauginio kopagūbrio ruožas žabų klojiniais, savo lėšomis prisidėjome 40,0 tūkst. eurų“, – nurodė I. Kubilienė.