Interviu „The Washington Times“ Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat sakė, kad Maskva kariauja veiksmingą propagandinį karą, nukreiptą prieš Lietuvą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, ir kad NATO nepasiunčia jai efektyvios žinios.
„Rusija nėra partnerė, ji yra faktorius“, - teigė L. Linkevičius.
Jis paragino Baracko Obamos administraciją imtis iniciatyvos išreiškiant „labiau koordinuotą balsą“ prieš Rusiją, kuri vis labiau žaidžia pagal „savo pačios išrastas taisykles“, kuriomis siekiama provokuoti konfrontaciją ir dominuoti prieš mažesnes ir silpnesnes šio regiono valstybes.
„Norime, kad amerikiečiai būtų kuo aktyvesni, nes tai yra vienintelė išeitis iš šios padėties, - antradienį per interviu „The Washington Times“ sakė L. Linkevičius. – Jei amerikiečiai nebus aktyvūs, bus labai sudėtinga“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras tiesiogiai nekritikavo B. Obamos administracijos, bet apgailestavo, kad Baltuosius rūmus užvaldė patarėjai, būgštaujantys, kad stiprus atsakas Rusijos agresijai gali būti suprastas kaip provokacija, kuri pablogintų santykius tarp Maskvos ir Vakarų.
Jis džiaugėsi administracijos sprendimu dėl Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos įvesti sankcijas Rusijos pareigūnams, bet pabrėžė, kad už bendrą Vašingtono politiką atsakingi JAV pareigūnai nesuvokė realybės, jog „pasakius ar padarius per mažai ir per vėlai, tai savaime gali tapti provokacija“.
Tai žinia, kurią L. Linkevičius galės perduoti asmeniškai, kai trečiadienį susitiks su svarbiais B. Obamos administracijos pareigūnais, įskaitant valstybės sekretoriaus pavaduotoją politiniams reikalams Thomasą A. Shannoną ir Nacionalinės saugumo tarybos direktorę Rusijai ir Eurazijai Celeste Wallander.
Karai žiniasklaidoje
Savo interviu 54 metų L. Linkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas einantis nuo 2012 metų, teigė, kad dėl Vašingtono ryžto stokos buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose susilpnėjo JAV padėtis ir iškilo stipresnio amerikiečių vaidmens troškimas – bent jau aiškesnėmis ir ryžtingesnėmis žiniasklaidos žinutėmis, kurios taptų atsvara Rusijos valstybiniams žiniasklaidos šaltiniams ir kabelinėms televizijoms, vis labiau dominuojančioms šiame regione.
„Kai tik atsiranda neužpildytų įtakos plyšių, juos nedelsiant užpildo kita vadovybė, kuri yra regima“, - teigė jis.
Be Rusijos žingsnių Ukrainoje ir dalies Gruzijos karinės okupacijos po trumpo karo pasienyje 2008 metais, L. Linkevičius paminėjo ir pastarųjų mėnesių Rusijos karinę eskalaciją Sirijos pilietiniame kare.
Kiekvienu atveju, jo teigimu, V. Putino vyriausybė griebėsi „tikrinimų ir bandymų“ kampanijos, kiek jai tai buvo leidžiama. Kai sulaukia pasipriešinimo, pavyzdžiui, sankcijų dėl Ukrainos ar Turkijos smūgio numušant Rusijos bombonešį, Maskva mėgina pasitelkti savo pasiekimus, kad nustatytų palankesnes sąlygas deryboms su Vašingtonu ir jo sąjungininkais.
Pasak L. Linkevičiaus, tokiais atvejais reikėtų Vakarų ryžto griežčiau ginti tarptautinę teisę ir nubrėžti ribas, kurių Maskva paprasčiausiai negalėtų peržengti.
„Neraginu (Vašingtono – aut. past.) elgtis agresyviai. Dėl Dievo meilės, ne. Tačiau reikia būti nuosekliems ir aiškiems, nes rusai pakankamai gerai supranta aiškią žinią“, - sakė jis.
Tuo pačiu metu, jo teigimu, Vašingtonas ir Europos Sąjunga privalo žinoti, kad Maskva atlieka kur kas efektyvesnį darbą, skleisdama savo propagandą milijonams buvusių Sovietų sąjungos šalių piliečiams per valstybės kontroliuojamus žinių ir pramogų kanalus.
60 proc. kabelinės televizijos kanalų, prieinamų Lietuvoje, yra rusų kalba transliuojamos programos, atspindinčios Maskvos politiką ir perspektyvą, nors iš 2,9 mln. Lietuvos gyventojų rusakalbiai sudaro tik 12 proc. Dar mažiau jų – maždaug 8 proc. – yra etniniai rusai, pažymėjo L. Linkevičius.
Vašingtonas galėtų pademonstruoti savo įtaką, jei duotų atkirtį tokioms Rusijos vyriausybės kontroliuojamoms televizijoms kaip „Russia Today“, stipriai padidindamas finansavimą tokioms programoms kaip „Laisvosios Europos radijas“ ir „Amerikos balsas“.
„Tai informacinis karas - ir mes jį pralaimime“, - pareiškė L. Linkevičius.
Lietuva, kuri ES ir NATO narė yra nuo 2004 metų, pastaraisiais mėnesiais yra įsitraukusi į vieną ES inicijuotą „strateginės komunikacijos elementą“, kuriuo siekiama užkirsti kelią Rusijos dominavimui Rytų Europos ir Eurazijos žiniasklaidoje, pažymėjo jis.
Tačiau šios pastangos dar neįsibėgėjo, sakė ministras ir pridūrė, kad klausimai, kaip jis bus finansuojamas ir kokia bus redaktorių politika, vis dar lieka ES narių valstybių diskusijų objektu.
