Prieš kelias savaites tvirtai pareiškusi, kad pasiskiepys viena pirmųjų, premjerė Ingrida Šimonytė nuomonę pakeitė – dabar jau nebenori „viešųjų ryšių“. Bet apie pagalvoti ją ragina kita šalies pareigūnė – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas pasiskiepijo vienas pirmųjų, tai prieš Kalėdas transliavo ir žiniasklaida.
„Darau tai, kad parodyčiau, jog žmonės turėtų pasiskiepyti, kai tik galės, nerimauti nėra dėl ko“, – sakė prezidentas.
Anksčiau, kai vakcinų Lietuvoje dar nebuvo, viena pirmųjų žadėjo pasiskiepyti ir premjerė Ingrida Šimonytė. Gruodžio 10 dieną ji teigė, kad planuoja skiepytis viena pirmųjų.
„Aš ketinu tą daryti. Nenorėčiau, kad tai būtų suprasta kaip privilegija, tikrai man jokių privilegijų gyvenime nereikėjo“, – tą kartą Seime sakė politikė.
Tuomet I. Šimonytė kalbėjo, kad žinomi žmonės taip galėtų sukelti bangą.
„Tam, kad įrodyčiau, jog tai yra saugu, kad pasitikiu institucijų sprendimais, kurie susiję su šios priemonės registracija“, – tada aiškino Vyriausybės vadovė.
Praėjo kelios savaitės, vakcinų jau yra, bet premjerė persigalvojo. Dabar ji jau sako, kad dabar tam ne laikas.
„Manau, kad viešieji ryšiai galbūt yra mažiau svarbus dalykas, negu kad greitai ir profesionaliai padaryti tai, ką svarbu padaryti“, – LRT radijui kalbėjo premjerė.
Vyriausybė teigia, kad premjerė skiepysis tada, kai ateis laikas pagal bendrą gyventojų vakcinavimo planą.
Viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis aiškino, kad tokie sprendimai daro žalą.
„Sakyčiau, kad dabar jau yra daroma žala pasitikėjimo. Nes jeigu ji prieš beveik 3 savaites pasakė, jog skiepysis, o šiandien jau kad ne. Tai kuo tada tikėti?“ – klausimą kėlė ekspertas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen koronavirusu persirgo prieš mėnesį, tad skiepo jai kol kas nereikia. Bet mano, kad kiti lyderiai turėtų tai padaryti.
„Manyčiau, kad premjerės, ministrų pavyzdys būtų labai geras. Juolab dabar, kai yra nemažai nepasitikėjimo, dezinformacijos. Tai toks pavyzdys būtų naudingas“, – sakė ji.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis trečiadienio rytą Žinių radijui teigė, kad tiek buvę, tiek dabartinė šalies premjerė galėtų vieni pirmųjų pasiskiepyti nuo koronaviruso, taip visuomenei parodant, kad, nepaisant partinės priklausomybės, visa šalies valdžia pasitiki vakcinomis nuo koronaviruso.
„Ypač valstybių vadovai, turi platų visuomenės pasitikėjimą. Pasiskiepydami jie siunčia žinutę visuomenės daliai, kad naudinga yra skiepytis ir kad reikia pasikliauti vakcinomis.
Mano įsivaizdavimas yra toks, kad nebūtų sudarytos prielaidos, jog tai yra dabartinės valdžios galima privilegija, tai galėtų pasiskiepyti, pavyzdžiui, premjerai. Taip pat ir buvę premjerai. Tai Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė, tokiu būdu parodant, kad nesvarbu, ar tai yra opozicija ar valdančioji dauguma, bet svarbiausia žinia Lietuvos žmonėms, kad nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, šie žmonės pasitiki skiepijimu.
Ir kad tai yra vienintelis būdas sustabdyti pandemiją, kuri mus visus kankina. Taip nuimamas politinis požiūris į skiepų procesą, bet kartu išsaugojama žinia, kad visuomenės lyderiai siunčia signalą“, – „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.
Kitose šalyse vieni pirmųjų skiepijasi ir aukščiausi sveikatos apsaugos pareigūnai. Bet Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys to daryti kol kas nežada.
„Šiuo metu baigiama rengti vakcinacijos komunikacijos strategija. Jeigu bus rekomendacija, kad ministras savo pavyzdžiu galėtų įtikinti visuomenę skiepytis, tai jis tikrai tą ir padarys“, – LNK žinioms perduotame komentare cituojamas A. Dulkys.
Kad tarp pirmųjų nebus yra sakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tikrai visomis išgalėmis įrodinėsiu vakcinos naudą, tačiau pats skiepysiuosi pagal nustatytą tvarką, kada ateis mano eilė“, – aiškino jis.
Kas tai – nuoširdus privilegijų atsisakymas ar lyderystės trūkumas?
„Manau, kad tai labiau yra baimė, jog bus apkaltinti privilegijomis“, – svarstė A. Armalis.
Apklausos rodo, kad skiepytis yra nusiteikę beveik 40 procentų lietuvių. Kolektyviniam imunitetui reikia 70 procentų. Todėl svarbiausia – ar bus įtikinti neapsisprendusieji. O jų ir yra apie 30 trūkstamų procentų.
Lietuvą pasiekė jau dvi siuntos vakcinų nuo koronaviruso. Pirmoji siunta su 9 750 vakcinos dozių Lietuvą pasiekė ankstų šeštadienio rytą. Vakcinavimą Lietuva pradėjo kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis – gruodžio 27–ąją.
Pirmadienį, 7 val. ryto, į Vilniaus oro uostą buvo pristatyta antroji farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ bendrai sukurtos vakcinos siunta. Lietuvą pasiekė dar 10 725 vakcinos dozės. Šios siuntos skiepus planuojama panaudoti antrajam jau paskiepytų medicinos darbuotojų vakcinavimui.