„Nuo rugsėjo iš 1196 Vilniaus mieste susituokusių porų tik 12 pageidavo jungtuvių ne santuokų rūmuose, o restorane, Belmonto parke, Verkių rūmuose, kitur. Vasarai užsakytos vestuvės Botanikos parke. Iš viso gavome 36 prašymus registruoti santuokas ne metrikacijos skyriuje“, – DELFI informavo Vilniaus metrikacijos biuro vyriausioji inspektorė Daina Černiauskienė.
Siūlė plaukioti laivu
Kaune populiariausia tuoktuvių vieta išlieka Rotušė. Kitur sumainyti žiedus norėjo tik 10 porų, tačiau 6 iš jų šios minties atsisakė, nes metrikacijos darbuotojai nesutiko drauge su jaunavedžiais plaukioti laivu ar registruoti santuokas už miesto ribų. Likę 4 poros tuokėsi Botanikos sode ir prie Kauno marių.
Klaipėdoje populiariausios alternatyvios santuokų registravimo vietos – pajūris, Jono kalnelis, Laikrodžių muziejus, Botanikos sodas. Nuo rugsėjo uostamiestyje registruota 12 nauja galimybe norėjusių pasinaudoti porų.
Klaipėdos santuokų rūmų vedėja Gražina Misevičienė DELFI pasakojo apie jaunuosius, kurie pageidavo civilinės santuokos bažnyčioje.
„Tačiau mes nutarėme, kad be kunigo palaiminimo tuokti jaunavedžius maldos namuose būtų neetiška, nes pas mus kunigai irgi nelaimina santuokų. Kiekvienas turi dirbti savo vietoje ir atlikti sau skirtą darbą. Tokius dalykus žmonės turi skirti“, – atsisakymo priežastį argumentavo klaipėdietė.
Šiauliečiai ir panevėžiečiai konservatyvūs
Šiauliuose ir Panevėžyje panašių problemų net nebuvo kilę, nes kol kas čia nė viena pora nenorėjo tuoktis netradiciškai.
Pakruojyje pirmosiomis kregždėmis tapo ne jaunimas, o auksines vestuves šventusi pora, kuri garbingą santuokos penkiasdešimtmetį šventė restauruotame Pakruojo dvare.
„Šią vietą mūsų miesto Taryba yra patvirtinusi reprezentacine, tinkama tuoktuvėms, tad kitų jaunavedžiams ir nesiūlome“, – DELFI sakė Pakruojo civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Vitalijus Kacilevičius.
Ignalinos metrikacijos skyriaus darbuotojams kol kas neteko išbandyti naujovės. Tačiau įstaigos darbuotojai tikisi, kad vasarą atsiras norinčių tuoktis ant garsiojo Ladakalnio ar kitose gražiose vietose.
Baido triguba kaina
Užutrakio dvare ir „Trasalyje“ dvi poras sutuokusi Trakų metrikacijos skyriaus vedėja Helena Stachauskienė mano, kad kitur galbūt norėtų tuoktis ir daugiau žmonių, tačiau „ne visi turi pinigų, nes tokia paslauga kainuoja trigubai daugiau, nei įprasta – 210 litų“.
Be to, ne visi jaunųjų norai privalomi civilinės metrikacijos darbuotojams. Jie gali atsisakyti registruoti santuoką, jei pasirinkta vieta prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kelia grėsmę visuomenės ir ceremonijos dalyvių gyvybei ar sveikatai.
Pareigūnams netinka lakstyti po laukus
Vestuvių planuotojos Rasos Kaikarienės nestebina lietuvių konservatyvumas. „Pirmiausia žmonės vis dėlto tuokiasi santuokų rūmuose, o paskui šventė vyksta vienoje ar kitoje vietoje“, – pripažino DELFI pašnekovė.
Paklausta, kodėl taip yra, R. Kaikarienė priminė, kad gyvename Lietuvoje, todėl niekada negalime numatyti oro.
„Gamtoje rengiamą ceremoniją bet kada gali sugadinti lietus, vėjas, o santuokų rūmai, vis dėlto, išdėstyti patogiuose taškuose. Aišku, kad per tuoktuves neužlis, kad būsi pavaišintas taure šampano“, – privalumus vardijo švenčių organizavimo profesionalė.
Be to, metrikacijos rūmų darbuotojai yra valstybės pareigūnai, todėl, R. Kaikarienės nuomone, būtų neetiška versti juos „lakstyti po laukus ir neaišku kur tuokti poras“, nes santuokos registravimas visų pirma yra teisinis aktas.
Nesiūlo rizikuoti
Spaudoje skaitome apie tuoktuves po vandeniu, ore ir kitose ekstremaliose vietose, tačiau vestuvių planuotoja teigė, kad lietuviai to dar nepageidavo.
„Dėl kažkokios vizijos neverta gadinti vienos svarbiausių gyvenimo dienų. Pavyzdžiui, kai su jaunavedžiais nuvažiuojame prie saulėtos jūros, jie labai žavisi saulėlydžiais ir fantastiškais vaizdais. Sako, va, kaip būtų gražu tuoktis jachtoje, tačiau aš primenu, kad rytoj gali būti visiškai kitoks vaizdas ir jausmas. Ir tada žmonės greitai nusiramina, pagalvoję, kad gal neverta rizikuota“, – sakė DELFI pašnekovė.
Daugybės vestuvių planuotoja pripažino, kad dabar tikrai daug galimybių: pagoniškos tuoktuvės, bažnytinė santuoka, jos registravimas santuokos rūmuose, o nuo praėjusio rugsėjo ir kitur. Tačiau paklausta, ar pastebi, kad dėl padidėjusių galimybių mažėja norinčių tuoktis bažnyčioje, R.Kakarienė tai neigė.
„Sakyčiau priešingai ir, manau, kad kuo toliau, tuo labiau, lietuvių tautai, kuri tradiciškai yra tikinti, bažnytinė santuoka yra, buvo ir išliks svarbiausia“, – sakė švenčių organizatorė.
Krivis tuokė „mišrias“ poras
„Pavyzdžiui, mergina katalikė, o vyras – senojo tikėjimo išpažinėjas. Tai jie pasidalija, iš pradžių gali nueiti į bažnyčią, o paskui prie aukuro. Ir tokių yra atvejų. Tekę tuokti lietuvaičių ir užsieniečių poras. Tada, matyt, ta mergina nori parodyti, kad irgi turi labai gražių savo protėvių papročių. Iš pernai metais mūsų sutuoktų porų tokių buvo beveik penktadalis“, – sakė DELFI pašnekovas.
Vienos tokios vestuvės, kur lietuvaitė tekėjo už kipriečio, praėjusią vasarą buvo surengtos Palangoje, ant Birutės kalno. Pasak krivio, iš Kipro atvažiavo visas pulkas žmonių ir su dideliu susidomėjimu stebėjo, patys dalyvavo apeigose.
„Paskui dar buvo įdomios vestuvės Kaune – Neries ir Nemuno santakos giraitėje. Žiemą, kai šalta pagoniškos tuoktuvės rengiamos Kaune, Perkūno namuose arba Vilniaus Verkių rūmuose“, – pasakojo J. Trinkūnas.
Vežiojasi portatyvinį aukurą
Kai sušyla, pagoniškos tuoktuvės dažniausiai vyksta Verkių parke prie Lizdeikos aukuro, kartais Gedimino kapo kalne prie Sereikiškių, Kernavėje ir gražioje vietoje tarp Vilniaus ir Kernavės, kur upelio slėnyje Dūkšta įteka į Nerį.
Pačioje Kernavėje pagal senovės lietuvių papročius poros tuokiasi prie aukuro arba ant Pilies kalno. Pajūryje populiarus Birutės kalnas, Žemaitijoje – Šatrijos, Rambyno kalnai.
Pasak J. Trinkūno, ne visose vietose yra apeigoms reikalingų aukurų, tad tuoktuves rengiantis krivis turi ir vežiojamą – metalinį aukurą ant kojelių, kuriame uždega ugnį.
Gamtoje geriau
„Daugiausia santuokų – šiltuoju metų laiku, tačiau daugėja ir šaltuoju. Pavyzdžiui, dabar pasipylė prašymai pavasariui, vasarai. Artimiausia santuoka bus Palangoje, Birutės kalne, kovo 3 dieną. Manau, dar ir sniego bus, bet žmonės nori, tai tuoksime“, – pasakoji krivis.
Pernai tokiu pat metu senojo tikėjimo išpažinėjai neturėjo užsakymų vestuvėms, o dabar jau turi apie penkiolika.
„Senovinė vestuvių apeiga visiems daro didžiulį įspūdį. Ir tai, ką patiria, žmonės pasakoja kitiems. Taip iš lūpų į lūpas visi sužino, kad tuoktis gamtoje, prie aukuro – daug didesnis įspūdis, nei tarp keturių sienų“, – sakė J. Trinkūnas.