Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai/ekonomistai, visuomenininkai, teisininkai, tarnautojai bei žiniasklaidos atstovai. Projektą vainikuos bendras Lietuvos įtakingiausiųjų sąrašas.

Naujienų portalo DELFI užsakymu liepos 18 – rugpjūčio 28 d. buvo atliktas Lietuvos elito nuomonės tyrimas, kurio metu žurnalas „Reitingai“ apklausė 526 žmones. Tai – atsakingas pareigas einantys politikai, valstybės tarnautojai, teisininkai, verslininkai ir ekonomistai, žiniasklaidos atstovai ir visuomenininkai.

Renkant įtakingiausius valstybės tarnautojus, kaip ir teisininkus, nebuvo atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas.

Respondentai rinkosi iš pateiktų pavardžių, tačiau galėjo siūlyti ir savo variantus. Tarp siūlomų žmonių, kuriuos buvo norima papildomai įtraukti į sąrašą, dažniausiai minima Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio pavardė. A. Mačiulis yra ilgametis valstybės tarnautojas, ėjo aukštas pareigas Susisiekimo ministerijoje.

Du įtakingiausi tarnautojai – iš Lietuvos banko

Apklausus daugiau nei pusę tūkstančio politinio elito atstovų, verslininkų, ekonomistų, teisininkų, tarnautojų ir žiniasklaidos atstovų paaiškėjo, kad įtakingiausiu valstybės tarnautoju Lietuvoje laikomas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Už jį balsuota 286 kartus.

Klausiamas, kaip vertina, kad yra išrinktas įtakingiausiu valstybės tarnautoju, V. Vasiliauskas sakė pirmiausia tai vertinąs kaip komplimentą Lietuvos bankui, tačiau ir su šiokia tokia abejone.

„Yra visuomenės gyvenimo sričių, kur nei V. Vasiliauskas, nei visas Lietuvos bankas didesnės įtakos nedaro ir nesiekia daryti“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas, nors čia pat pridūrė, kad kažin, ar valstybėje gali ir turi būti vienas visų įtakingiausias asmuo.

Vitas Vasiliauskas

V. Vasiliauskas buvo labiau linkęs pabrėžti ne savo, bet Lietuvos banko įtaką finansų sektoriui, šalies ūkio ir finansų sistemos stabilumui. Jo manymu, Lietuvos bankas vis aktyviau dalyvauja valstybės ekonominiame gyvenime plačiąja prasme.

„Lietuvos banko atsakomybių laukas dar prasiplėtė: neseniai būtent Lietuvos bankui buvo suteiktas naujas mandatas, kuriuo skirti papildomi platūs įgaliojimai vykdyti makroprudencinę politiką – tai yra, užkardyti makrolygio rizikas ir taip sustiprinti visos šalies finansų sistemos stabilumą. “, - teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Antroji įtakingiausių tarnautojų sąraše tapo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Už ją atiduoti 233 balsai.

Pati I. Šimontė pažymi, kad išmatuoti įtaką ir ją apibrėžti labai sudėtinga, todėl balsavusieji apklausoje tikriausiai gana skirtingai įsivaizduoja, kas yra iš tiesų įtakingas valstybės tarnautojas: ar tai toks tarnautojas, į kurio nuomonę įsiklauso sprendimus priimantys žmonės, ar tas, kuris turi įtaką visuomenės nuomonės formavimui.

Ingrida Šimonytė

„Galbūt galėčiau būti antroji simpatingiausia, bet įtakingiausia, tai nežinau. Apskritai neįsivaizduoju, ar žmonės vienodai supranta, kas yra įtaka. Jei tai žmonės, kuriuos dažnai matai televizoriuje, pagal tokį dalyką įtakingiausias žmogus galėtų būti Monika Šalčiūtė. Yra simpatiškų, puikių, kompetentingų žmonių, bet tai ne visada susiję su įtaka. Aš pati tai vertinau kaip įtaką žmonėms, kurie priima sprendimus – tiek teigiamą įtaką, tiek neigiamą. Tai šiuo požiūriu aš savęs tikrai nelaikau įtakinga“, - sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

I. Šimonytė sako, kad kiekvienas žmogus dirbdamas savo darbą gali daryti bent šiokią tokią įtaką tam, kad visuomenės gyvenimas būtų vienoks ar kitoks: „Net kiemsargis, kuris šluoja gatvę, turi įtakos gyvenimui: nuo jo priklauso, ar žmonės vaikščios švariais batais, ar ne“.

„Bet tiems žmonėms, kurie sprendimus priima dabar, vargu, ar mano nuomonė kokiu nors klausimu yra svarbi. Tikrai vargu. Ir taip yra dėl objektyvių priežasčių“, - sako buvusi Andriaus Kubiliaus vyriausybės finansų ministrė.

Kalbėdama apie įtaką visuomenei, I. Šimonytė pažymi, kad tai priklauso nuo daugelio faktorių. Valstybės tarnautojas, kaip ir bet kuris kitas žmogus, gali daryti įtaką visuomenės nuomonei, jei išsako savo požiūrį svarbiais klausimais, tačiau kiek visuomenė į tai atsižvelgia – klausimas pačiai visuomenei.

I. Šimonytės požiūriu, tikra įtaka pasižymi tokie asmenys, kurie gali paveikti valstybėje priimamus sprendimus: per visuomenės spaudimą, per lobizmą, per teisinius sprendimus. „Aš įtaką suprantu būtent taip. Ir įtaką supratus taip, kaip minėjau, aš neturiu jokios įtakos arba ji labai ribota“, - teigia pašnekovė.

Įtaką aiškina VMI darbu

Trečiasis įtakingiausių valstybės tarnautojų sąraše – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Dainoras Bradauskas. Jam respondentai skyrė 209 balsus.

Pats D. Bradauskas sako, kad patikimą pagrindą įtakai sukuria geras institucijos darbas, pagal kurį vertinamas jos vadovas.

Pašnekovas pažymi, kad VMI vykdo mokesčių administravimo naujoves, kurios padeda surinkti mokestines pajamas į biudžetą, diegia patogesnes elektronines paslaugas gyventojams ir įmonėms.

Dainoras Bradauskas

„Tačiau pagrindinis dalykas, kad VMI visi mokesčių mokėtojai lygūs – neišskiriami nei pagal dydį, nei pagal svarbą“, - apklausos rezultatus taip aiškina D. Bradauskas.

„Žinoma, aš, kaip institucijos vadovas, daug ką nukreipiu, formuoju, bet iš tikrųjų tai bendras institucijos darbas, o pagal tai vertinamas ir vadovas“, - priduria pašnekovas.

Pareigas D. Bradauskas eiti pradėjo šių metų balandžio mėnesį, tačiau VMI dirba jau daugiau nei dvidešimt metų.

Jam laimėjus konkursą tarp politikų kilo didelis sujudimas, mat D. Bradausko tėvas, socialdemokratas Bronius Bradauskas ėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas – taigi iš esmės turėjo teisę kontroliuoti, ar VMI tinkamai atlieka savo funkcijas.

Galiausiai B. Bradauskas pirmininko pareigas užleido kolegai iš Darbo partijos Petrui Narkevičiui, o finansų ministras Rimantas Šadžius paskyrė D. Bradauską VMI viršininku.

Klausiamas, ar pavardė, kuri liudija giminystę su įtakingu socialdemokratų politiku, labiau padeda ar kenkia, D. Bradauskas atsakė irgi klausimu: „O kaip jums atrodo?“

„Iš tikrųjų pavardė yra pavardė, bet už to slepiasi tam tikras turinys. Laimėjau konkursą į šios įstaigos viršininko vietą ir daviau sau žodį būti principingas. Mano principų, mano nuostatų nelemia jokia pavardė. Tačiau, aišku, kartais būna spekuliacijų dėl tos mano pavardės, bet tenka susitaikyti“, - teigia VMI viršininkas.

Ketvirtas pagal įtaką – Z. Vaigauskas

Įtakingiausių valstybės tarnautojų sąrašą tęsia ilgametis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, kuriam teko ketvirtoji vieta. Už Z. Vaigauską atiduoti 198 balsai.

„Jūs man pranešėte įdomią žinią. Bet paprastai po tokių žinių gaunu papildomą pylos dozę“, - sužinojęs, kad tapo ketvirtuoju įtakingiausiu valstybės tarnautoju, sakė Z. Vaigauskas.

Zenonas Vaigauskas

Tačiau VRK pirmininkas sako, kad jo įtaka yra mistifikuojama. Pašnekovo nuomone, taip yra tikriausiai dėl to, kad rinkimus organizuojančios ir juos prižiūrinčios komisijos pirmininku jis dirba ilgą laiką.

Z. Vaigauskas teigia, kad svarbiausia jo užduotis yra tinkamai suorganizuoti rinkimus ir užtikrinti teisingą rezultatų skaičiavimą. Pasak VRK pirmininko, jo įtaka tuo ir apsiriboja.

„Aš save laikau tuo, kuris pasirūpina, kad apie 16 tūkst. komisijų narių suskaičiuotų balsus, ir praneša žinią apie rinkimų rezultatus. Vienais atvejais ta žinia būna akivaizdi, abejonių nekyla, kitą kartą balsai pasiskirto apylygiai, kandidatai būna arti vienas kito ir mūsų skaičiavimo tikslumas tampa labai svarbus – nuo to priklauso, kas išrenkamas“, - sako VRK pirmininkas.

Į dešimties įtakingiausių Lietuvos teisininkų sąrašą taip pat pakliuvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius (5 vieta), finansų viceministras Edmundas Žilevičius (6 vieta), vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė (7 vieta), Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas (8 vieta), Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė (9 vieta), Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis (10 vieta).