Prieš prasidedant JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijai pasirašytas dvišalis susitarimas papildė jau esamus dvišalius ir NATO aljanso rėmuose sudarytus susitarimus tarp JAV ir Lietuvos. Juo remiamas plataus spektro karinio bendradarbiavimo iniciatyvos, stiprinančios JAV ir Lietuvos partnerystę saugumo srityje. Valstybės taip parodė tvirtus įsipareigojimus abipusei gynybai, nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimui, vadovaujantis visų NATO aljanso narių išreikštais įsipareigojimais.
Šiuo susitarimu nustatomi JAV ir Lietuvos glaudesnės partnerystės ir bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityse pagrindai bei papildomos NATO šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso (NATO SOFA) nustatytos nuostatos ir sąlygos, kuriomis reglamentuojamas JAV karinių pajėgų, jų narių ir išlaikytinių buvimas LR teritorijoje, taip pat JAV rangovų buvimas ir veikla LR šiame susitarime nurodytais atvejais.
Pagal dvišalį susitarimą apibrėžtos teisės ir galimybės patekti į infrastruktūros objektus ir teritorijas, numatytos sąlygos, kaip yra naudojamos vietos, kuriose treniruojasi ir laikinai gyvena JAV kariai, išankstinis JAV gynybos įrangos, atsargų ir materialinių išteklių išdėstymas ir jų saugojimas. Svarbu paminėti, kad visi infrastruktūros objektų ir zonų pastatai, surinktos ir pastatytos, nekilnojamosios konstrukcijos, dėl kurių susitariama (įskaitant JAV pajėgų pakeistus ar patobulintus pastatus, nekilnojamąsias konstrukcijas, surinktas ir pastatytas konstrukcijas, dėl kurių susitariama), lieka Lietuvos nuosavybėje.
Taip pat yra nustatomi ir techniniai dalykai – karių atvykimo į Lietuvą ir buvimo joje tvarka, logistinės paramos klausimai, įvairių transporto priemonių judėjimas, JAV išduotų dokumentų ir valiutos galiojimas, nuosavybės įvežimas ir išvežimas, muitai, mokestinės išimtys, įsidarbinimas, rangovų teisinis statusas. Apibrėžiamos procedūros, kurių būtų imamasi, jeigu JAV karys būtų sulaikytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus.
2021 metų gruodžio pradžioje Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas susitikimo Vašingtone metu pasirašė Susitarimą dėl abipusių viešųjų pirkimų gynybos srityje tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės. Naujai pasirašytu susitarimu siekiama pagerinti sąlygas šalių gynybos pramonės bendradarbiavimui bei skatinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje per tyrimų ir plėtros informacijos mainus, vykdant bendrus karinės įrangos įsigijimus ir bendrai įsigyjant paslaugas karinei įrangai palaikyti.
„Norime, kad JAV karinis buvimas Lietuvoje būtų nepertraukiamas, nes tai yra ypatingai svarbi atgrasymo nuo Rusijos priemonė. Su JAV siekiame glaudžiai bendradarbiauti ir kibernetinės gynybos srityje, norime kartu dalyvauti operacijose“, – po susitikimo teigė A. Anušauskas.
Karinė infrastruktūra – tiek mums, tiek sąjungininkams
Vienas geriausių būdų užsitikrinti pastovų sąjungininkų buvimą šalyje – tinkamos infrastruktūros vystymas. Pastaraisiais metais galima matyti reikšmingas Lietuvos ir sąjungininkų investicijas į karinę infrastruktūrą mūsų šalyje. Lietuva kryptingai dirbo ir tebedirba tobulindama infrastruktūrą ir teisinę bazę, kad ne tik į Lietuvą atvykstantys JAV ir kitų NATO sąjungininkių kariai turėtų tinkamas gyvenimo ir pratybų sąlygas, bet ir būtų užtikrintos galimybės Lietuvos kariams nuolat treniruotis išlaikant reikiamą parengties lygį.
Šioje srityje Lietuva gali pasigirti sėkmingu bendradarbiavimu su NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovaujančia Vokietija. Planuojama, kad Lietuva kartu su NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovaujančia Vokietija už daugiau nei 200 milijonų eurų Rukloje statys naujas kareivines, štabus, valgyklą, sporto kompleksą, bus įrengtos mokomosios klasės, medicinos punktas, laisvalaikio zona.
Infrastruktūra yra gerinama ir mūsų šalyje rotacijos principu dislokuojamiems JAV kariams. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje atidaryta nauja stovykla „Herkus“, kurioje apsigyveno į Lietuvą atvykę JAV kariai. Naujoji infrastruktūra turi užtikrinti tinkamas treniruočių ir gyvenimo sąlygas, pagerinti galimybes rotuoti vis daugiau JAV karių šalies viduje. Esant poreikiui, įrengta stovykla bus naudojama ne tik JAV karių, bet ir kitų valstybių sąjungininkų karių apgyvendinimui. Iki tol JAV kariai Lietuvoje buvo įkurdinami tose vietovėse, kuriose vykdavo karinės pratybos.
Pasak krašto apsaugos sistemos atstovų, ankstesnės JAV šarvuotųjų batalionų rotacijos sėkmingai parodė, kad JAV kariniai daliniai gali būti tinkamai priimami Lietuvoje ir palaikyti reikiamą parengtį. Šių rotacijų metu bataliono dydžio vienetai sėkmingai vykdė jiems pavestas mokymo užduotis, o jų kulminacija buvo jungtinės kovinės pratybos.
Svarbus ir naujo karinio poligono Rūdninkuose klausimas. Reguliariai didėjant Lietuvos kariuomenei, šalyje esant NATO priešakinių pajėgų ir JAV rotacinių pajėgų batalionams, auga treniruočių infrastruktūros poreikis. Kalbinti krašto apsaugos sistemos atstovai teigė, kad atkuriant poligoną Rūdininkuose reikėtų bendro visų institucijų sutarimo, jog poligonas atitiktų kariuomenės keliamus reikalavimus, būtų užtikrinti aplinkosaugos reikalavimai, atsižvelgta į vietos gyventojų interesus (papildomos infrastruktūros kūrimas, esamos tvarkymas ir t. t.).
Tai sudėtingi klausimai, reikalausiantys lankstumo ir glaudaus bendradarbiavimo. Taip pat galima pažymėti, kad pastarasis poligonas nėra vystomas tik sąjungininkų reikmėms – juo aktyviai naudosis Lietuvos kariškiai, bus palengvintas šiuo metu tenkantis krūvis poligonams Pabradėje, Gaižiūnuose ir kitur. Nors Lietuva ir sudaro galimybes jos infrastruktūra naudotis JAV ir kitų sąjungininkių kariams, tačiau pati infrastruktūra išlieka Lietuvos nuosavybėje. Tai pagerina šansus užsitikrinti nuolatinį sąjungininkų karių buvimą Lietuvoje, nes parodo mūsų ryžtą tinkamai pasirūpinti šalyje dislokuotais sąjungininkų kariais.
Svarbiausia – karinis ir civilinis bendradarbiavimas
Viena svarbiausių užduočių siekiant užtikrinti tiek nuolatinį, tiek rotacinį NATO sąjungininkų buvimą Lietuvoje – sėkmingas karinis ir civilinis bendradarbiavimas. Kaip rodo jau aptarti JAV karių dislokavimo užsienio valstybėse pavyzdžiai ir veiksmai, kurių Lietuva ėmėsi, siekdama pagerti sąlygas NATO sąjungininkių buvimui Lietuvoje, tai nėra tik vienos ministerijos ar valstybės institucijos kompetencijos klausimai. Vienas tokių pavyzdžių – karinio mobilumo klausimas.
Karinio mobilumo temą Rytų Europos studijų centro prašymu neseniai nagrinėjo atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. Jo studijoje teigiama, kad karinės grėsmės atveju Lietuvos saugumas tiesiogiai priklausys nuo to, kaip greitai NATO valstybių pajėgos bus perdislokuotos mūsų šalyje, todėl būtina pasiekti, kad karinis mobilumas taptų vienu pagrindinių nacionalinio saugumo prioritetų, tam skiriant reikiamus išteklius ir telkiant pastangas. Akcentuotina, kad užtikrintas karinis mobilumas pirmiausia bus atgrasymo faktorius, o jo nauda – gerai išvystyta šalies transporto infrastruktūra – bus vertinga visuomenei.
Svarbu pastebėti, kad nors ir pastaroji infrastruktūra būtų tvarkoma taip, kad atitiktų karinius poreikius, tačiau dauguma šios infrastruktūros yra viešojo naudojimo keliai, tiltai ir pervažos, taip pat – civiliniai geležinkelių tinklai. Visa ši infrastruktūra, nors ir būtų tvarkoma siekiant užtikrinti Lietuvos ir kitų NATO sąjungininkių karinių pajėgų poreikius, taikos metu būtų nuolat naudojama visų Lietuvos gyventojų ir svečių. Specialios karinės infrastruktūros kūrimas greta jau esančios civilinės taip pat prisideda prie geresnio kariuomenės ir vietos gyventojų poreikių užtikrinimo.
Nepaisant teigiamų pasiekimų, tiek kalbinti institucijų atstovai, tiek G. Bagdonas pasiekia tą pačią išvadą – būtina gerinti tarpžinybinį koordinavimą, ypač infrastruktūros plėtros planavimo ir projektinio finansavimo srityje. Tai padėtų efektyviau priimti atitinkamus sprendimus, svarbiausia, parengti ir patvirtinti nacionalinį karinio mobilumo planą bei tobulinti nacionalinius teisės aktus, reikalingus sprendžiant kitus su kariniu mobilumu susijusius klausimus. Taip pat galima pažymėti, kad geresnis koordinavimas reikštų ir aiškesnės žinutės gyventojams pasiuntimą – nors infrastruktūra ir bus formuojama pagal karinių pajėgų poreikius, tačiau ja taikos metu sėkmingai naudosis visi Lietuvos gyventojai.
Antrasis svarbus klausimas, kurio sprendimas gali gerokai palengvinti NATO sąjungininkų, tarp jų ir amerikiečių karių, buvimą Lietuvoje – rangovų teisinio statuso apibrėžimas ir įtvirtinimas Lietuvos įstatymuose. Nors daugelį NATO karių, įskaitant amerikiečius, buvimo Lietuvoje klausimą apibrėžia NATO SOFA (NATO susitarimas dėl pajėgų statuso), tačiau karybai judant pirmyn išorinių rangovų samdymo poreikis logistinėms ar kitoms su tiesioginiu dalyvavimu kariniuose veiksmuose nesusijusioms užduotims vis auga.
Gynybos rangovas – tai juridinė organizacija ar privatus asmuo, teikiantis produktus ar paslaugas vyriausybės kariniam, žvalgybos ar kitam su šalies saugumu susijusiam departamentui ar institucijai. Jų tiekiamos prekės paprastai yra kariniai ar civiliniai orlaiviai, laivai, transporto priemonės, ginkluotė ir elektroninės sistemos, o paslaugos gali apimti logistiką, techninę paramą ir mokymą, ryšių palaikymą ir inžinerinę paramą bendradarbiaujant su vyriausybe. Gynybos rangovai paprastai neteikia tiesioginės paramos karinėms operacijoms. Pavyzdžiui, Lietuvai į karinių pajėgų sistemą integruojant iš JAV įsigytus šarvuotuosius kovinės paramos visureigius JLTV, mūsų karius apmoko visureigius gaminusios įmonės „Oshkosh“ rangovai, atsiųsti JAV vyriausybės.
Tai daroma siekiant ne tik visiškai teisiškai įtvirtinti šių sąjungininkų pajėgoms padedančių asmenų ar įmonių teisinį statusą Lietuvoje, bet ir tam, kad būtų sukurta sistema, kuri leistų šiems asmenims gauti visas paslaugas, kurias gauna bet kuris ES pilietis. Šis teisinis reglamentavimas yra svarbus ir Lietuvoje dislokuojamiems NATO sąjungininkų kariams, ir jų šeimoms, mat taip pat prisideda prie geresnio jų teisinio statuso reguliavo už karinių objektų ribų (nuomojantis būstą, mokant mokesčius ir pan.). Būtent dėl šios priežasties šis klausimas reikalauja glaudaus šalies institucijų darbo.
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuva sėkmingai įgyvendina infrastruktūros projektus ir vysto teisinę bazę. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad šalyje būtų pašalintos kliūtys nuolatiniam JAV ar kitų NATO sąjungininkių karių buvimui, o jų dislokacijos metu būtų sudarytos geriausios sąlygos gyventi ir treniruotis. Reikia paminėti, kad išsprendus paskutinius klausimus Lietuvos institucijoms reikės ir toliau koordinuoti savo veiklas, teikti pastabas ir pasiūlymus, kad būtų išvengta rimtų nesusipratimų ar teisinių problemų.
Galima teigti, kad sėkmingai įgyvendinus suplanuotas teisines procedūras ir toliau sėkmingai vystant mūsų kariams ir sąjungininkams skirtą infrastruktūrą esminiu prioritetu Lietuvos ir JAV sutarties įgyvendinime taps viešosios diplomatijos priemonės. Lietuvos indėlis ir teikiamos galimybės turi būti aiškiai išsakytos JAV sprendimų priėmėjams, kariškiams ir kitiems pareigūnams. Verta svarstyti didesnę šios temos ir jos svarbos sklaidą JAV žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, taip užtikrinant visuomenės paramą glaudesniam bendradarbiavimui su Lietuva.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Rytų Europos studijų centro transatlantinių santykių ir saugumo politikos tyrimų programą.
