aA
Parlamento politikams nesutariant, ar pirmalaikių rinkimų idėja yra priešrinkiminis triukas, ar nuoširdus politinis siekis įdarbinti konfliktuose paskendusį Seimą, savo nuomonę išsakė visuomenė. Didesnė Lietuvos piliečių dalis nepritaria pirmalaikiams Seimo rinkimams, tačiau net 70 proc. respondentų tikisi, kad po 2020 m. vyksiančių Seimo rinkimų valdančioji dauguma bus sudaryta jau iš kitų politinių partijų.
Lietuvos gyventojai pirmalaikių rinkimų nenori, bet nori kitokios valdžios
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (53 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų nepritartų tam, kad šalyje būtų surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai.

Tuo tarpu nepaisant viešąją erdvę persmelkusių politinių skandalų bei kartas nuo karto pasigirstančių opozicinių partijų užuominų, kad „valstiečių“ dominuojamame Seime nebeįmanoma konstruktyviai dirbti, tik, palyginus, nedidelė visuomenės dalis norėtų anksčiau laiko paleisti dabartinį Seimą. Kaip rodo atliktas tyrimas, trečdalis (30 proc.) respondentų mano, kad pirmalaikiai rinkimai turėtų būti skelbiami nelaukiant 2020 m. rudens. Šeštadalis (17 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Absoliučiai daugumai Lietuvos piliečių (70 proc.) deklaruojant, kad per būsimus Seimo rinkimus reikėtų išrinkti kitos kokybės valdančiąją daugumą, kas dešimtas (11 proc.) respondentas nurodė, kad šiuo metu valdžią parlamente turintys „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) ir Vytauto Kamblevičiaus vadovaujamai frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklausantys politikai yra verti tęsti darbus dar 4 metus.

Savo ruožtu penktadalis (19 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Pirmalaikiams rinkimams nepritaria visų partijų elektoratai

Skeptiškai pirmalaikių rinkimų galimybę vertina visų be išimties partijų rinkėjai. Tačiau lyginant su kitų partijų elektoratais, pirmalaikių rinkimo iniciatyvą įregistravusio Liberalų sąjūdžio elektoratas šiai minčiai kur kas palankesnis. Pirmalaikiams rinkimams pritartų 42 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų.

Po liberalų rikiuojasi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų elektoratas (pirmalaikiams rinkimams pritartų 39 proc.) bei Darbo partijos šalininkai (38 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu pirmalaikiams Seimo rinkimams labiausiai nepritaria LLRA-KŠS elektoratas (80 proc. nepritaria) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkėjai (71 proc.). Panašų skepsį dėl pirmalaikių rinkimų išsakė Gedimino Kirkilo pirmininkaujamų „socialdarbiečių“ (64 proc.) bei Gintauto Palucko vedamos Lietuvos socialdemokratų partijos (61 proc.) rinkėjai.

Valdančiaisiais labiausiai nusivylęs liberalų rinkėjas

Kad dabartinę valdančiąją koaliciją sudarančios partijos yra vertos vėl laimėti būsimus Seimo rinkimus ir dar kartą formuoti daugumą parlamente, dažniausiai deklaruojama tarp valdančiosios LVŽS rinkėjų. 66 proc. už „valstiečius“ balsuoti ketinančių piliečių pasisako norintys, kad ir po 2020 m. vyksiančių Seimo rinkimų valdančioji dauguma būtų sudaryta iš partijų, šiuo metu sudarančių Seimo poziciją. Tuo tarpu 30 proc. „valstiečių“ elektorato deklaruoja norintys daugumoje matyti jau kitas politines jėgas.

Visų kitų partijų rinkėjai norėtų, kad po naujų rinkimų valdančiąją daugumą Seime sudarytų kitos partijos nei yra dabar. Labiausiai naujos daugumos Seime po kitų rinkimų nori liberalų sąjūdžio rinkėjas. Tai nurodė 88 proc. šiai partijai paramą reiškiančių respondentų. Toliau rikiuojasi Darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo elektoratai (po 87 proc.), Lietuvos laisvės sąjungos rinkėjai (84 proc.), konservatorių (83 proc.) bei LSDP (80 proc.) rinkėjai.

Vieningos nuomonės dėl pirmalaikių rinkimų politinis elitas neturi

Pirmalaikių Seimo rinkimų idėją garsiausiai kelia opozicijoje esantys liberalai. Jie „valstiečių“ lyderiams nesėkmingai bandant iš posto išversti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, įregistravo pasiūlymą surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Kiek vėliau, lapkričio pabaigoje susirinkęs opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas, taip pat pasiūlė svarstyti pirmalaikių rinkimų galimybę.

Pasak konservatorių, Vyriausybė, įsisiūbavus politinėms aistroms dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus bei premjero asfaltuojamos Sauliaus Skvernelio gatvės istorijos, atsidūrė krizėje.

Valdantieji savo ruožtu tvirtina, kad likus mažiau nei metams iki eilinių rinkimų, pirmalaikių tikrai nereikia. „Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, chaosą Seime kelia pati opozicija.

Prezidentas Gitanas Nausėda dar spalio pabaigoje yra pareiškęs, kad, jo nuomone, pirmalaikių rinkimų tikėtis apskritai neverta. Pasak šalies vadovo, net tie, kurie šiandien pasisako už pirmalaikius rinkimus, slapto balsavimo metu gali deklaruoti priešingą nuomonę.
Siekiant paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.

Apklausa vyko 2019 m. lapkričio 14 - 27 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 122 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.3750

Top naujienos

Pakeliui į pajūrį rastas šuo gyvenimą apvertė aukštyn kojomis: kartais jau neužtenka jėgų tą išgyventi

Tautmilės prieglaudos gyventojai mus pasitinka vos atvykus į gyvūnų prieglobstį netoli...

Lietuviai darbų dairosi užsienyje: už tą patį darbą gauna dvigubai daugiau nei Lietuvoje (77)

Paprastai sezoninių darbuotojų Lietuvoje pradedama ieškoti prasidėjus pavasariui. Tačiau...

Pavasaris grįš savaitgalį ir džiugins malonia šiluma (1)

Šiandien šalis išliks po truputį nykstančio ciklono šiaurės vakariniame pakraštyje. Vyraus...

Daškevičiaus nužudymo tyrime – netikėti pokyčiai: įtariami užsakovai laisvėje, prokurorai tyli (193)

Prieš du dešimtmečius sostinėje nuo į širdį paleistos snaiperio kulkos krito Kauno šešėlinio...

„Siaubo namai“, kuriuose tėvai metų metus kankino ir kalino 13 savo vaikų (56)

Davidas ir Louise Turpinai savo 13 atžalų vertė kentėti tokias didžiules fizines ir dvasines...

Mylimą veiklą dėl karantino nutraukiantis verslininkas neslepia nuoskaudos: 25 metų įdirbį sudraskė į gabalus (145)

Nors Vyriausybė ir atveria duris kai kuriems verslams, dalis iš jų veiklos taip ir nepradės....

Profesorius Čaplinskas: tam tikri apribojimai naujoje realybėje turi likti ir liks dar ilgai (158)

Neseniai vyriausiasis Jungtinės Karalystės medicinos pareigūnas profesorius Chrisas Whitty...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas, sąlygos griežtėja atvykstantiems iš 3 valstybių (16)

Nuo pirmadienio, balandžio 19 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams,...

Per karantiną prigijo naujas prekybos formatas: per 4 valandas – keli šimtai pardavimų (45)

Per karantiną uždarius fizines parduotuves, nedidelės drabužiais prekiaujančios įmonės rado...