Lietuvos gyventojai emigruoja, grįžta ir vėl emigruoja

Lietuvos gyventojai ne tik emigruoja į užsienį, bet ir grįžta, o pats svarbiausias į Lietuvą traukiantis veiksnys yra šeimos ir namų ilgesys, rodo tyrimas.

Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) tyrėjų atlikto grįžtamosios migracijos tyrimo duomenimis, 2011 metais 11 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų buvo į Lietuvą gyventi grįžę migrantai. Tai sudarė apie 280 tūkst. žmonių.

Oficialiosios statistikos duomenimis, nuo 1990 iki 2011 metų į Lietuvą grįžo 67 tūkst. lietuvių, tačiau pastarieji skaičiai apima tik deklaruotą grįžtamąją migraciją. 2008 ir 2011 metais atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos parodė, kad jų metu apie 200–300 tūkst. Lietuvoje gyvenančių žmonių turėjo ankstesnės migracijos patirties. Didelė grįžusiųjų dalis nebuvo deklaravę nei išvykimo, nei grįžimo.

Kaip rodo apklausos, labiausiai migrantus atgal į Lietuvą traukia namų ir šeimos ilgesys. Maždaug pusė grįžusiųjų pažymėjo, kad tai buvo pats svarbiausias veiksnys, o 80–85 proc. respondentų tai buvo svarbus veiksnys kartu su kitais veiksniais.

Taip pat maždaug 20-40 proc. migrantų nurodė, kad vienas iš svarbiausių sugrįžimo motyvų buvo pasiekti išvykimo tikslai - pabaigtos studijos, uždirbta pakankamai pajamų. Labiausiai šį atsakymą buvo linkę pabrėžti užsienyje studijavę asmenys, taip pat šiek tiek dažniau jį rinkosi daugiau laiko užsienyje praleidę asmenys.

Tyrimo autoriai taip pat pastebi, jog Lietuvos migrantams būdinga intensyvi apykaita - išvykimas, grįžimas, pakartotinis išvykimas. Beveik pusė apklaustų grįžusių migrantų turėjo daugkartinės migracijos patirties: buvo išvykę ir grįžę du ar daugiau kartų.

Tyrimas rodo, jog migracijos patirtis, ypač nesena, skatina ir vėl galvoti apie išvykimą: jos turintys yra mobilesni nei neturintys, daugiau kartų migravę ir neseniai grįžę dažniau pakartotinai išvyksta. Pakartotinai išvykti ketino apie pusė 2011 metais apklaustų grįžusiųjų, tiesa, tik ketvirtadalis buvo tvirtai apsisprendę. Kiti dar nežinojo, kada išvyks, nesiima konkrečių veiksmų išvykimui pasiruošti.

Atliktas Lietuvos gyventojų grįžtamosios migracijos tyrimas antradienį pristatomas kartu su knyga "Užburtas ratas? Lietuvos gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija", kurią parengė dr. Egidijus Barcevičius, Dovilė Žvalionytė ir kiti VPVI tyrėjai. Jų teigimu, tai pirmasis tyrimas Lietuvoje, kuris, be bendrų migracijos tendencijų, išsamiai nagrinėja grįžusiųjų užsienyje įgytas žinias ir jų pritaikymą Lietuvos darbo rinkoje.

Tyrimas atskleidė, kad maždaug du trečdaliai grįžusiųjų užsienyje dirbo savo kvalifikacijos ar išsilavinimo neatitinkančius darbus, nenaudodami Lietuvoje įgytų žinių, gaudami santykinai mažesnį atlyginimą. Likęs trečdalis buvo susiradę jų kvalifikaciją atitinkančius geriau apmokamus darbus.

Nepaisant dažnai žemos kvalifikacijos darbų, absoliuti dauguma grįžusiųjų mano, kad patobulino savo įgūdžius bei žinias dirbdami ir gyvendami užsienyje. Net 9 iš 10 grįžusiųjų teigia, kad vertėjo išvykti gyventi į užsienį.

Kaip pastebi viena iš tyrimo autorių Dovilė Žvalionytė, ieškant darbo Lietuvoje migracijos patirtis retai laikoma privalumu Lietuvos darbo rinkoje, šiek tiek dažniau tuomet, jei užsienyje grįžusieji dirbo kvalifikaciją atitinkančius darbus.

Kita vertus, nors migracijos patirtis nevaidina reikšmingesnio vaidmens grįžusiems ieškant darbo vietos, jos metu įgytos žinios prisideda prie didesnio atlyginimo Lietuvoje. Jo, visų pirma, gali tikėtis tie sugrįžusieji, kurie užsienyje ėmėsi daugiau neformalių kvalifikacijos kėlimo būdų - lankė kursus, įgijo naujų įgūdžių darbo vietoje ir pan., ir ypač tie, kurie užsienyje įgijo aukštąjį išsilavinimą.

Kaip teigia kitas tyrimo autorius Egidijus Barcevičius, Lietuvoje apie migraciją paprastai kalbama kaip apie problemą. "Tačiau į užsienį išvykę Lietuvos gyventojai įgyja svarbių žinių ir įgūdžių, kuriuos gali sėkmingai pritaikyti tiek sugrįžę į Lietuvą, tiek ir būdami užsienyje, pavyzdžiui, tapdami Lietuvos verslo tinklo dalimi. Todėl Lietuvai reikia ne izoliuotos migracijos politikos, bet valstybės žmogiškųjų išteklių politikos, kuri vertintų gyventojų mobilumą kaip galimybę gerinti situaciją Lietuvos darbo rinkoje ir kurti valstybės konkurencinį pranašumą", - BNS komentuodamas tyrimą sakė E.Barcevičius.

Atliktas grįžtamosios migracijos tyrimas remiasi reprezentatyviomis Lietuvos gyventojų ir į Lietuvą gyventi grįžusių asmenų apklausomis. Dvi į Lietuvą gyventi grįžusių migrantų apklausas VPVI užsakymu 2008 ir 2011 metais atliko tyrimų bendrovė "Baltijos tyrimai".