„Praėjusiais metais, lyginant su 2021 m., bendras Lietuvos prekių eksportas augo beveik į visas Vidurinės Azijos šalis, išskyrus Turkmėnistaną. Daugiausia buvo eksportuota augalinių produktų, mineralinių produktų, antžeminio transporto priemonių, transporto įrenginių. Tuo tarpu eksportas į Rusiją sumažėjo 27,1 proc.“, – nurodė ministerija.
„Pirmąjį 2023 m. pusmetį tendencijos išliko panašios, tik bendras Lietuvos prekių eksportas augo jau į visas Vidurinės Azijos šalis. Daugiausia buvo eksportuota mašinų ir mechaninių įrenginių, antžeminio transporto priemonių, transporto įrenginių. Eksportas į Rusiją sumažėjo 7,3 proc.“, – pažymėjo ministerija.
Tuo tarpu lyginant pirmuosius 2023 m. ir 2022 m. pusmečius, anot EIMIN, lietuviškos kilmės eksportas augo į Kazachstaną, Uzbekistaną ir ypač į Kirgiziją, tačiau sumenko į Turkmėniją ir Tadžikistaną. Ministerijos duomenimis, bendras per minėtą laikotarpį eksporto prekių vertės sumos augimas į šias šalis yra gana nedidelis – 10,3 mln. eurų.
„Pirmąjį 2023 m. pusmetį lyginant su pirmuoju 2022 m. pusmečiu, lietuviškos kilmės eksportas į Kazachstaną augo 19,8 proc., į Uzbekistaną – 60,5 proc., į Kirgiziją – 145,1 proc. tačiau į Turkmėniją ir Tadžikistaną sumenko, atitinkamai 10,5 proc. ir 35,3 proc. Bendras Lietuvos eksportas šiuo laikotarpiu siekė 20,1 mlrd. eurų, iš jų lietuviškos kilmės – 12 mlrd. eurų“, – tikino ministerija.
EIMIN taip pat teigė, kad per pastaruosius metus gerokai sumažėjo lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją.
„Karo Ukrainoje kontekste lietuviškos kilmės prekių eksportas į šalį agresorę Rusiją menksta. Į Rusiją lietuviškos kilmės prekių eksportuota 55 proc. mažiau nei 2022 m. I pusmetį“, – komentavo ministerija.
Galiausiai ministerija tikino negali identifikuoti iš esamos oficialios statistikos, kiek ir kokių prekių, jeigu tokių yra, iš Vidurio Azijos šalių pervežama į kitas šalis.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuosekliai dirba su tarptautiniais partneriais ir ieško būdų siekiant sumažinti sankcijų apėjimo rizikas“, – sakė EIMIN.
ELTA primena, kad kontroliuojamų dvejopos paskirties prekių sąrašą rengusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikino turinti duomenų, jog nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios reikšmingai išaugo per Lietuvą eksportuojamų prekių – pavyzdžiui, optikos, elektronikos, inžinerijos gaminių – apimtys į valstybes, kurioms produkcija sausumos keliais vežama per Baltarusiją ir Rusiją. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, jog dalies dvejopos paskirties prekių eksportas iš Lietuvos į kai kurias Vidurio Azijos šalis išaugo „ir šimtais, ir tūkstančiais“ procentų.
Įtariama, kad į Centrinę Aziją gabenama Vakaruose pagaminta produkcija iš tikrųjų gali būti skirta Rusijai ir agresorės naudojama karo lauke Ukrainoje.
Tuo metu muitinė dar nuo birželio 5 d. sugriežtino per Rusiją ir Baltarusiją tranzitu vežamų prekių, kurioms nustatyti eksporto draudimai ir apribojimai, kontrolę. Aktyviau tikrinti tokius krovinius nuspręsta reaguojant į, muitinės teigimu, netipišką prekybos su atskiromis trečiosiomis šalimis augimą.
Rugpjūčio 8 d. duomenimis, per šiuo metus muitinės pareigūnai už tarptautinių sankcijų pažeidimus poveikio priemones iš viso pritaikė 449 kartus. Vien per liepą fiksuoti 26 sankcijų nesilaikymo atvejai. Per pirmąjį metų pusmetį Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo 24 tyrimus dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų, per liepą – 7.
