Situacija negerėja
Tankai, sraigtasparniai, oro gynyba, nauji poligonai, vokiečių brigados priėmimas, šauktinių reforma – kariuomenei suplanuota daugybė investicijų. Išlaidos gynybai jau didžiausios per dešimtmečius, bet dar vasarą buvo konstatuota, kad jas reikės dar labiau didinti.
„Situacija mūsų kaimynystėje, deja, ne gerėja, o toliau blogėja“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų buvo tai, kad kitos šalys gynybai skirtų kuo daugiau, bet, panašu, dabar pati Lietuva atsitraukia nuo ambicijos reikšmingai didinti savo gynybos finansavimą.
„Ar trūksta lėšų? Žinoma, kad poreikiai ir lūkesčiai dėl poreikių visada yra didesni. Žinoma, kad lėšų reikėtų daugiau, tačiau mes turime tą realiją biudžete tokią, kokią turime“, – teigė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuva šiemet gynybai skiria beveik 2 milijardus eurų arba 2,5 procento BVP. Tai – vienas didžiausių rodiklių NATO. Kitąmet investicijos į gynybą pirmą kartą viršys 2 milijardus eurų ir sieks 2,7 procento BVP. Nors augimas atrodo spartus, bet ne dėl Vyriausybės pastangų ir gali būti laikinas. Papildomai gynybai skiriama beveik 400 milijonų eurų, tačiau didžioji dalis papildomų pinigų, tai yra apie 300 milijonų eurų – iš bankų solidarumo mokesčio. Jis po kitų metų ir baigsis.
Iš nuolatinių biudžeto pajamų Vyriausybė kitąmet gynybai numatė tik papildomus 60 milijonų. Visame gynybos biudžete tai sudaro vos 3 procentus. Tiesa, tokia pati kitais metais planuojama ir infliacija.
„Tų geopolitinių neramumų fone – tai neadekvačiai per mažai“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Gelbsti bankų solidarumo mokestis
Jei ne iš bankų laikinai paimami pinigai, kuriuos turintys paskolas moka už rekordines palūkanas, kitąmet realaus finansavimo augimo kariuomenė net nepajustų.
„Tiek, kiek leidžia mūsų biudžeto galimybės, tiek į krašto saugumą yra finansuojama pakankamai stipriai. Prioritetas tam yra skiriamas vienas iš didžiausių“, – tikino Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Prioritetu gynybą vadinanti Vyriausybė iš nuolatinių biudžetų pajamų gynybai kitąmet papildomai numatė kelis kartus mažiau nei skirs kitoms reikmėms.
„Tokios, kokios yra pajamos, ekonomikai sparčiai neaugant, toks yra ir krašto apsaugos biudžeto didėjimas“, – teigė A. Anušauskas.
Po kitų metų, kai neliks bankų solidarumo mokesčio, užtikrinti kariuomenės modernizavimą bus dar sunkiau.
„Tai yra ateinantis iššūkis visai Lietuvos visuomenei. Jeigu mes norime turėti paruoštas karines pajėgas, tai esamo finansavimo neužteks“, – teigė E. Gentvilas.
Ne visi mato poreikį didinti finansavimą
Seime vis plačiau kalbama, kad gali atsirasti specialus mokestis gynybai.
„Ateityje mes turime iš esmės kažką pergalvoti“, – teigė Seimo narys E. Gentvilas.
„Tų asignavimų ir ateityje reikės, ir dar labiau, kad, galbūt, reikia galvoti apie kokį nors, pavyzdžiui, laikiną pelno mokesčio, pavyzdžiui, padidinimą 2–3 procentais“, – svarstė Seimo narė Rasa Budbergytė.
Konservatoriai yra svarstę, kad būtų galima 1 procentu didinti už visas prekes ir paslaugas mokamą PVM, bet tiek tarp valdančiųjų, tiek opozicijoje yra manančių, kad ir dabartinis finansavimas yra pakankamas.
„Man atrodo, kad tai yra pakankamas biudžeto finansavimas, tam, kad Lietuva jaustųsi saugi“, – įžvalgomis dalijosi Vytautas Mitalas.
„Mes tikrai kol kas tokio poreikio nesvarstėme ir nematome, nes, kaip sakau, jis savitikslis neturi būti. Galime ir 5 numatyti, bet paskui atsiranda problema, kur tuos pinigus išleisti“, – teigė Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Tų pinigų valstybė turi, tik jie paskirstomi ne ten, kur reikia ir ne pagal prioritetus“, – tikino Seimo narys Dainius Gaižauskas.
O štai prezidentas vėl siūlo skolintis, kad finansavimas gynybai pasiektų 3 procentus BVP, tačiau Vyriausybė jau ir taip suplanavo kitais metais skolintis 6 milijardus eurų – bene daugiausiai, kiek leidžia Europos Sąjungos taisyklės.
„Jeigu mes dar skolinamės, tai tie kaštai, esant pabrangusioms, pakilusioms rinkose palūkanoms, mums virsta dar didesne našta, kuri persikelia į ateitį“, – teigė R. Budbergytė.
Prezidento iniciatyva, galimybės skolintis gynybai buvo ir šiemet, bet Vyriausybė tuo nepasinaudojo.
Visą reportažą rasite LNK portale:
