Jo teigimu, braižas nėra identiškas Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos situacijai, bet yra labai panašus.
„Pagrindinis skirtumas, matyt, yra tas, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje migrantai buvo stumiami per žaliąją sieną. O Suomijoje beveik visi migrantai vyksta per pasienio perėjimo punktus. Tai ir yra esminis skirtumas, bet situacija yra labai panaši“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo G. Kazakevičius.
Lietuvos ambasadorius Suomijoje kalbėjo, jog ši situacija šaliai nėra nauja.
„2015–2016 metais vyko situacija identiška, kaip dabar vyksta. Tuo metu buvo išspręsta aukščiausio lygio kontaktais tarp abiejų šalių prezidentų. O šiuo metu, matyt, nelabai yra su kuo kalbėtis“, – pabrėžė G. Kazakevičius.
Anot ambasadoriaus, šios dienos situacija, lyginant su 2015 metais, pasikeitė taip, kad Suomija peržiūrėjo visą įstatyminę bazę, rėmėsi ir Lietuvos patirtimi, tad praėjusių metų pabaigoje buvo padaryti esminiai pakeitimai, kurie leidžia uždaryti perėjimo punktus ir taip reguliuoti srautus.
Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas Lietuvos ambasadorius Suomijoje G. Kazakevičius pabrėžė, jog lemiamas veiksnys dėl tokios Rusijos atakos migrantais buvo šalies narystė NATO.
„Bet kuriuo atveju, tokių incidentų, ar nedraugiškų veiksmų iš Rusijos pusės buvo ne vienas. Jie buvo atliekami po Suomijos narystės NATO nuosekliai, žingsnis po žingsnio. Žvelgiant į visą veiksmų seką, logiškai atrodo, kad dabar yra naudojama ši priemonė“, – teigė pašnekovas G. Kazakevičius.
Jis teigė, jog suomių institucijų tai nenustebino, nes prognozės apie nedraugiškus Rusijos žingsnius buvo prognozuojama. O ir visuomenė, institucijos vertina situaciją labai ramiai, sakė ambasadorius.
Delfi primena, kad Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen informavo, jog uždarymas įsigalios naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ir truks iki gruodžio 13 dienos.
Suomija prie savo sienos su Rusija pastaruoju metu fiksuoja išaugusius migrantų, neturinčių reikalingų dokumentų, srautus.
Skaičiuojama, kad nuo rugpjūčio pradžios į Suomiją per rytinės sienos perėjimo punktus be vizų pateko beveik 1 tūkst. migrantų.
„Suomija yra Rusijos hibridinės operacijos taikinys. Tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – teigė M. Rantanen.
Praėjusią savaitę Suomijos šiauriausias rytinės sienos perėjimo punktas Raja Josepio vietovėje tapo vieninteliu įvažiavimo į Rusiją tašku, Helsinkiui prieš tai uždarius septynis kitus perėjimo punktus.
Prieglobsčio prašytojai galės prašyti apsaugos tik „atviruose sienos perėjimo punktuose, skirtuose oro ir jūrų transportui“, t. y. uostuose ir oro uostuose, sakoma vyriausybės pranešime.
Suomijos ministras pirmininkas pažymėjo, kad migrantų antplūdis yra „organizuotos veiklos“ rezultatas. Pasak jo, tokią išvadą, be kita ko, leidžia daryti tai, kad migrantai lengvai rado kelią į atokų sienos perėjimo punktą Raja Josepyje.
Po to, kai pernai vasarį Rusija užpuolė Ukrainą, Helsinkio ir Maskvos santykiai smarkiai pablogėjo.
Balandį Suomija atsisakė kelis dešimtmečius puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstojo į Vakarų karinį NATO aljansą. Tada Rusija perspėjo dėl galimų „atsakomųjų priemonių“.
