Sovietžmogis, valdžiažmogis, biuzasriubė, afterpartis, kelių gaidelis, nusnorinti. Tai – tik dalis naujausių žodžių, kurie pateko į pradėtą kurti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną. Apie tai, kaip gimsta nauji žodžiai ir kokią reikšmę jų populiarumui turi politikai – DELFI pokalbis su lietuviškus naujadarus renkančia Lietuvių kalbos instituto mokslininke daktare Rita Miliūnaite.
© DELFI / Audrius Solominas

Naujažodžiai – tam tikru laikotarpiu lietuvių kalboje atsiradę nauji žodžiai. Jie į kalbą patenka keliais būdais. Geriausiai pastebimi skoliniai – žodžiai, turintys svetimą šaknį. Naujadarais laikomi ir nauji žodžiai, padaryti iš lietuvių kalboje jau fiksuotų šaknų. Trečia naujažodžių rūšis – žodžiai, įgavę naujų reikšmių.

Keletą pastarųjų mėnesių naujadarai kaupiami specialiame duomenyne internete. Čia galima rasti pačių įvairiausių žodžių, atspindinčių Lietuvos gyvenimo realijas. Pavyzdžiui, po banko „Snoras“ bankroto atsirado žodžiai snoriada, nusnorinti.

Duomenyne neišvengiama ir politikos atspindžių. Štai kaip naujadaro eurosąžinė vartotojas nurodomas europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės citata pateikiama šalia žodžio pilstukas vartosenos paaiškinimo. „Norėčiau, kad atgimtų kultūrinis gyvenimas rajonuose, kad žmonės ne alų ar pilstuką liurlintų, o turėtų galimybę nueiti į susibūrimą, ratelį“, – aiškina I. Degutienė.

Žodžių runkelis, runkelizmas vartosena iliustruojama komentatoriaus Andriaus Užkalnio pavyzdžiais. Jis šiais terminais apibūdina savimi patenkintus tamsuolius, sovietinės praeities šlovintojus ir pesimizmo skleidėjus.

Duomenyne vietos atsirado ir vienadieniam naujadarui varškėfobija. Taip apibūdinamas judėjimas, kilęs kaip protestas, kad apsauginis neįsileido Zitos Čepaitės, nešinos grūdėtosios varškės indeliu, į „Anties“ koncertą Mokytojų namų kiemelyje.

Daiktavardis snukiadaužis pavartotas apibūdinti Alytuje vykusioms girtų krepšinio aistruolių muštynėms. Liaudis sukūrė keletą naujadarų, kaip pavadinti socialinį tinklą „Facebook“. Jis vadinamas ir veidaknyge, ir snukiaknyge, ir bratkabuku.

– Kiek naujadarų duomenyne jau sukaupėte? Iš kur juos semiate?, – DELFI paklausė R. Miliūnaitės.

Rita Miliūnaitė
Rita Miliūnaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

– Daugiausia žodžius kaupiu iš interneto naujienų portalų. Šių žodžių randu ir skaitydama grožinę bei mokslinę literatūrą. Duomenyne vartotojai šiuo metu mato netoli 700 žodžių. Gerokai daugiau žodžių dar guli popierinėse sankaupose, kurių turiu bene nuo 1988 metų, kai dar nebuvo interneto. Juos galima laikyti 20 a. pabaigos naujažodžiais.

Kol lietuvių kalba bus gyva, naujažodžių sankaupos niekada nebus baigtinės, jos nuolatos atsinaujins. Nors mano internetinė duomenų bazė mažytė, ji vis plečiasi, kaupiasi, kasdien atėjęs žmogus ją ras vis šiek tiek kitokią.

– Ar įmanoma nustatyti naujų žodžių atsiradimo laiką?

– Kai kurių žodžių, žodžių junginių atsiradimą galima fiksuoti netgi mėnesio tikslumu. Pavyzdžiui, kelių erelis jau paplitęs keletą metų, bet Susisiekimo ministerija visai neseniai, praėjusių metų vasarą, paleido šio junginio perdirbinį: kelių gaidelis.

Kelių dienų tikslumu esu fiksavusi galbūt pirmuosius susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio žodžius, kai jis šį junginį viešai pavartojo.

– Tačiau ne visi Jūsų renkami žodžiai sunorminti, tad ne visi jie taisyklingi?

– Renku mūsų vartosenoje funkcionuojančius žodžius. O joje esama ir nenorminių dalykų, ir tokių, kurie galbūt visai atitinka mūsų kalbos sistemą, yra visai geri, bet jų kalbininkai dar nespėjo peržiūrėti ir sunorminti.

Naujažodžių duomenyne yra eilutė „Pastabos vartotojams“. Ten, matydama kritinius atvejus, kai žodis netaisyklingos darybos arba skolinys, kuriam jau yra lietuviškas atitikmuo, parašau pastabą. Arba nurodau, kad tai yra žargonybė, kuriai lietuvių kalboje galbūt nėra labai tinkamo atitikmens, bet gal ir neturi būti, jei žodis vartojamas tik žargone.

Lietuvių kalbos institute baigiamame rašyti naujame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ turės atsirasti bent jau dalelė šių naujų taisyklingų žodžių.

– Dažnai aiškindama žodžių vartosenos atvejus šalia pateikiate politikų citatas. Ar tai reiškia, kad politikai ypač mėgsta naujadarus?

– Žinodami, kad išeina į viešumą, norėdami pasirodyti politikai stengiasi kalbėti kuo pagauliau, kuo patraukliau. Į jų kalbą patenka visko – ir žargonybių, ir visokių kitokių dalykų. Žinoma, ir naujadarų.

Nuo tų, kurie kalba viešai, labai priklauso bendroji mūsų kalbos būklė. Jeigu žmogus nesivaržydamas paleidžia kokią žargonybę, kai kam tai atrodo prestižinė kalba, ją pasigauna ir tai plinta. Tai mūsų kalbai nieko gero neduoda.

Kitas viešai kalbėdamas sugalvoja kokį naujadarą, kuris tikrai gražus ir lietuvių kalbą tiktai praturtina. Tie, kurie kalba viešai, vienaip ar kitaip prisideda prie kalbos būklės. Galiu pažadėti, kad į akis krintantys naujadarai su jų vartotojų (o kai kada ir kūrėjų) pavardėmis bus dedami į naujažodžių duomenyną.

– Kurie naujadarai Jums pačiai įdomiausi, gražiausi?

– Štai tik pluoštelis naujadarų. Vieni sukurti tik konkrečiai situacijai, kiti gyvuoja tam tikroje aplinkoje, dar kiti, jei įsitvirtins vartosenoje, gali ilgainiui patekti ir į žodynus. Be konteksto daugelis panašių situacinių naujadarų nesuprantami. Kiekvienas iš jų turi savo istoriją: baltprausys, žvangaliena, asilografas, nuomelžis, žvaigždukas...

Man gražus jau gerokai paplitęs žodis delninukė – nedidelei puošniai rankinei, moterų nešiojamai prie ištaigingo vakarinio apdaro, pavadinti.

Vietoj slavišką priesagą turinčio kadaise plačiai vartoto žodžio dainorėlis vartosenoje atsirado dainuolis. Tiesa, jis dar nėra paplitęs, bet kas žino...

Kas galėtų būti bendra tarp sriubos ir bliuzo? Ogi... bliuzasriubė. Tai tokia sriuba, kuria tradiciškai vaišinami festivalio „Bliuzo naktys“ dalyviai.

Viename Lietuvos laipynių (irgi naujadaras!) parke sugalvota pramoga – šuolis, kuris vadinasi drambliaskrydis: krintama iš 16 metrų aukščio. Vilniaus dizaino kolegijoje yra kompiuterių salė, praminta obuoline, nes joje vien „Apple“ kompiuteriai.

Savaitraštis „Literatūra ir menas“ neseniai apsiskelbė, kad nebenori būti liurmeniu. Na o negražiems ar kitkuo neįtikusiems naujadarams žmonės sugalvojo atskirą pavadinimą: bjauradarai.

– Dažnai įsivaizduojama, kad naujus žodžius – ir gražius, ir tuos bjauradarus, kuria tik kalbininkai. Ar tikrai taip?

– Iš esmės visi čia minėti pavyzdžiai – ne kalbininkų sukurti. Arba štai žodis balsevičiai. Tai gana netipiškas pavyzdys. Paprasčiausiai Neringoje jau senokai atsirado nauja grybų rūšis ir niekas nežinojo, kaip ją pavadinti. Žmonės galų gale pradėjo juokais grybus vadinti pagal šeimos, kuri pirmoji juos atrado ir kitiems parodė, pavardę. Taip atsirado balsevičiai.

Žiniasklaidoje tai buvo užfiksuota, man beliko įdėti į duomenyną. O šiaip žmonės žodžius kuria labai įvairiai ir išradingai. Tik kalbininkų bėda, kad nespėjame visko aprėpti, sudėti į vieną vietą ir parodyti, kokia mūsų tautos kuriamoji galia ir lietuvių kalbos įvairovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prabangaus turto savininkus persekioja nemalonumai: tai griauna, tai stato, o iš tiesų jau bando parduoti (3)

Vilniuje, Šlaito gatvėje, susiklostė paradoksali situacija. Šiame sklype Statybos inspekcijai...

Mokesčių pertvarka įgauna daugiau pilkų atspalvių (1)

Pristatydama siūlomas mokesčių permainas Vyriausybė teigė, kad jomis siekiama vienodesnio...

Skvernelis nesirengia stoti į Karbauskio partiją (256)

„Valstiečių“ į premjerus deleguotas Seimo narys Saulius Skvernelis nėra jį į politikos...

Šokiruojančioje nuotraukoje – skaudi vilniečio pamoka: norėjo pasigražinti, o liko randuotas (74)

Vidutinio amžiaus vyras nusprendė imtis pokyčių. Panaršęs internete ir sužinojęs apie kitų...

Po šaltesnio trečiadienio plūstels šiluma (8)

Orai šią savaitę bus kontrastingi: trečiadienį tirtėsime iš šalčio, o jau antroje savaitės...

Vytautas Kasiulevičius traukiasi iš Lietuvos medikų sąjūdžio lyderių papildyta 22.53 (193)

Naujai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio vienas iš lyderių Vytautas Kasiulevičius...

Perkūnkiemio bendruomenė savo gyvenimą rodo filme (187)

Tankiausia Vilniuje užstatyto Perkūnkiemio rajono bendruomenė ne tik kovoja už savo teises ir...

Genetinės informacijos valdymas – Lietuvos studentų rankose (10)

Vilniaus universitetas skelbia, kad jo studentų komanda „Vilnius-Lithuania iGEM“ perrašė...

Palydovo darytos nuotraukos rodo agresyvius Kim Jong Uno planus (123)

Palydovo darytos nuotraukos rodo agresyvų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno siekį pasistatyti...

Neramumai Ukrainoje: Porošenko sušaukė neeilinį posėdį dėl Rusijos veiksmų ir padėties Luhansko srityje (156)

Dėl padėties pablogėjimo Luhansko srityje, Ukrainos prezidentas Petro Porošenko sušaukė...