Žolinė tradiciškai taip pat iškilmingai švenčiama Krekenavoje (Panevėžio raj.), Josvainiuose (Kėdainių raj.), Šeduvoje (Radviliškio raj.), Kelmėje.
Kitose Lietuvos bažnyčiose rugpjūčio 15-ąją vyks šventinės pamaldos.
Pagonybės laikais Žolinė buvo skirta atlikti apeigoms deivei Ladai ir jai atiduoti subrendusio derliaus aukas.
Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, pagoniška šventė buvo pakeista Mergelės Marijos dangun ėmimo švente, tačiau išliko tradicija per Žolinę nešti šventinti į bažnyčią pirmąjį derlių - javus, vaisius, daržoves.
Buvo tikima, kad pašventinti javai, daržovės ar vaisiai apsaugos šeimą nuo ligų ir nelaimių.
Per Žolinę, pagal tradicijas, turi susirinkti visa giminė.
Lietuvoje Žolinė nuo praėjusių metų yra šventinė poilsio diena. Iki tol Žolinė buvo atmintinų dienų sąraše.
Tokį sprendimą priėmė Seimas, lyg iuodamasis į Europos valstybes, kur Žolinė yra švenčiama.
Didžioji Lietuvos gyventojų dauguma yra Romos katalikai.