2000 metais Seimas Žolinę įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą ir paskelbė nedarbo diena. Šiemet šventinis savaitgalis truks tris dienas - nuo rugpjūčio 15 iki 17 dienos.
Kaip sakė brolis pranciškonas Arūnas Peškaitis, Žolinė visų pirma yra Marijos dangun ėmimo šventė - Bažnyčia tiki, kad Mergelė Marija, kaip Viešpaties motina, nebuvo palikta žemėje, o paimta su kūnu į dangų - tai suprantama kaip visų krikščionių likimas.
Vienas iš šios šventės pavadinimo - Žolinė - aiškinimų yra tas, kad po to, kai Marija buvo paimta į dangų, vietoje, kur ji gulėjo, liko tik gėlės.
Žolinės metu bažnyčioje yra šventinami pirmieji derliaus vaisiai - tai taip pat siejama su Marijos - Kristaus ir kartu visos bažnyčios motinos - vaisingumu iš Šventosios dvasios.
Be to, pasak A.Peškaičio, daugelis krikščioniškų švenčių yra švenčiamos ankstesnių pagoniškų švenčių metu. Žolinė taip pat turi ryšį su derlingumą, vaisingumą garbinančiais kultais.
Senovėje Žolinė buvo skirta apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti, jai būdavo aukojamas užaugęs ir subrendęs derlius. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių. Iš gilios senovės ėjo paprotys per Žolinę giminėms susitikti, paviešėti. Per bendruomenės vaišes buvo prisimenami ir giminės mirusieji, aukojami grūdai ir duona.
Žolinių paprotį, pagal kurį reikia "sueiti krūvon" ir taip visiems metams išvengti "biednystės", Lietuvos liaudies buities muziejus ragina prisiminti Rumšiškėse, susirinkus prie senolių sodybų.
Žolinė Rumšiškėse prasidės vidurdienio mišiomis muziejaus koplyčioje, kurių metu bus šventinami žolynai, javai, obuoliai ir duona.
Kalvarijos teatras "Titnagas" parodys spektaklį pagal Stasio Žemaičio komediją "Jaunikis iš Kauno", Švenčionėlių mėgėjų teatro aktoriai vaidins Žemaitės komediją "Trys mylimos".
Taip pat rengiamos šventinės vakaruškos su dainomis, šokiais ir žaidimais, bus galima pamatyti, kokias Žolinės puokšteles suskindavo skirtingose Lietuvos vietose, išgirsti pasakojimą apie darželio gėlių, lauko žolynų gydomąsias ir kitokias savybes.