„Pirma banga turbūt buvo kovo mėnesį, kai irgi toks visuomenės sąjūdis yra ištransliavęs su visokiomis negražiomis nuotraukomis negyvų vaikučių ir kitokių – tada buvo labai stiprus pagausėjimas.
Vakar pastebėjome, kad irgi per vien vakar dieną „įkrito“ apie 400 nesutikimų. Pradėjome ieškoti kanalų, iš kur gali būti, vieną kanalą suradome. Jis yra dar labiau išplatintas, matyt, per savo socialines grupes ir per šią parą faktiškai yra 900 nesutikimų, kai iki šių metų jų iš viso tiek buvo – nuo 2000-ųjų metų iki šių metų jų išvis tebuvo 900“, – Seime trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Audronė Būziuvienė.
Ji akcentavo, kad Lietuvoje galima išreikšti tiek sutikimą donorystei, tiek nesutikimą.
„Tik, kai vienu metu šitokia masė atsiranda, mes pradėjome ieškoti ir tą kanalą suradome“, – paaiškino biuro vadovė.
Nerimą dėl platinamos dezinformacijos išreiškė ir spaudos konferencijos organizatorė, viena iš numanomo sutikimo donorystės projekto autorių Jurgita Sejonienė. Vis dėlto būtent ją dėl idėjos feisbuke sukritikavo valstiečių atstovė Asta Kubilienė, kurios vertinimu, būtent minėtas projektas sukėlė sumaištį.
J. Sejonienė feisbuke trečiadienį paaiškino projekto tikslą ir detales:
„Seime yra tik PATEIKTAS numanomo sutikimo donorystės projektas. Tai reiškia, kad jis net nesvarstytas ir manom, kad įsigaliojimo datą reikėtų nutolinti. Tam, kad visuomenė kuo daugiau išgirstų pozityvių ir teisingų žinučių apie donorystę.
Numanoma donorystė nėra apie tai, kad kiekvienas automatiškai tampa donoru. Tai yra apie tai, kad kiekvienu atveju dėl donavimo spręs artimieji – tokia tvarka kaip numatyta įstatyme.
Donorais išvis gali tapti tik labai nedidelė žmonių dalis. Štai 2021 metais Lietuvoje mirė beveik 50 tūkstančių žmonių (StatDepas naujesnių nepateikia), bet donorais per metus tampa tik apie 120 mirusiųjų. Ir kad mirusysis taptu donoru, jis turi mirti ligoninėje, donavimui turi pritarti jo artimieji. Ir dabar de fakto tokia praktika taikoma“, – rašė parlamentarė.
Jos teigimu, nuo liepos 1 dienos ir toliau bus galima išreikšti valią donorystės klausimais, o apie tai, pasak J. Sejonienės, verta pasikalbėti ir su artimaisiais.
„Donavimas yra gėris. Gal kas nors žino, kokia nauda mirusiam iš kepenų, inkstų, ragenų ir visų kitų organų?.. Antra vertus, tie organai, kurie visiškai nereikalingi mirusiam, gali suteikti gyvenimą bet kuriam iš ~700 laukiančių vieno ar kito organo transplantacijos, tų, kurie yra galimai pasmerkti mirčiai.
Donorystę palaiko Bažnyčia (nepaisant to, kad gerb. gydytojas kunigas Narbekovas bando žaisti politiką Lietuvoje).
Numanomo sutikimo modelis, kurį siūlau, galioja daugelyje Europos ir civilizuoto pasaulio šalių. Tai yra pagarba mirusiajam, jo gedintiems artimiesiems, su viltimi, kad šita tema šeimoje nebuvo tabu ir artimieji žino mirusiojo nuomonę“, – paaiškino politikė, išreiškusi viltį, kad dezinformacijos skleidėjais galėtų pasidomėti ir atsakingos institucijos.
