2000 metais Seimas Žolinę įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą ir paskelbė nedarbo diena. Šiemet šventinis savaitgalis truks tris dienas - nuo šeštadienio iki pirmadienio. Žolinė kasmet švenčiama rugpjūčio 15-ąją.
Lietuvos gyventojai per Žolinę kviečiami užsukti į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse - senovėje teigta, kad per šią šventę susitikus ir pabendravus su giminėmis, bičiuliais ir draugais, visiems metams galima išvengti "biednystės".
Pirmadienį Aukštaitijos sektoriuje vyksianti Žolinės šventė prasidės tradicinių puokščių paroda.
Vidurdienį muziejaus koplyčioje bus laikomos šv.Mišios, šventinamos gėlių ir žolynų puokštės, javai, vaisiai ir daržovės, duona.
Šventės metu Joniškio rajono Kriukų mėgėjų teatras vaidins spektaklį "Auksinis kiaušinis", Jonavos savivaldybės teatras rodys Eduardo Salolos komediją "Bobos", grieš kapela, gatviniame kaime muziejininkė pasakos apie kvapniuosius ir vaistingus augalus, augintus gėlių darželiuose.
Vienkiemyje vyks interpretacinė programa "Žolinė", bus kalbama apie šventadienį Lietuvos kaime 20 amžiaus 3-4 dešimtmetyje.
Vėliau Aukštaitijos sektoriuje rengiama vakaruška, kurioje gros ansambliai, vyks šokiai ir žaidimai.
Iš Kauno marių prieplaukos į Lietuvos liaudies buities muziejų, kai ir kasmet, plauks garlaivis.
Žolinė yra Marijos dangun ėmimo šventė - Bažnyčia tiki, kad Mergelė Marija, kaip Viešpaties motina, nebuvo palikta žemėje, o paimta su kūnu į dangų - tai suprantama kaip visų krikščionių likimas.
Vienas iš šios šventės pavadinimo - Žolinė - aiškinimų yra tas, kad po to, kai Marija buvo paimta į dangų, toje vietoje, kur ji gulėjo, liko tik gėlės.
Žolinės metu bažnyčioje yra šventinami pirmieji derliaus vaisiai - tai taip pat siejama su Marijos - Kristaus ir kartu visos bažnyčios motinos - vaisingumu iš Šventosios dvasios.
Žolinė taip pat turi ryšį su derlingumą, vaisingumą garbinančiais kultais.
Senovėje Žolinė buvo skirta apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti, jai būdavo aukojamas užaugęs ir subrendęs derlius. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių. Iš gilios senovės ėjo paprotys per Žolinę giminėms susitikti, paviešėti. Per bendruomenės vaišes buvo prisimenami ir giminės mirusieji, aukojami grūdai ir duona.