Kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovas kartu su J. Stoltenbergu priims ir sostinėje viešinčią Šiaurės Atlanto Tarybą bei kartu aptars pasirengimą liepos 11-12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, saugumo situaciją regione. Skelbiama, kad G. Nausėda taip pat apdovanos NATO generalinį sekretorių Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
Tuo metu prieš vykstant į Pabradę Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas susitiks su A. Anušausku. Ministrai aptars saugumo situaciją regione, dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje ir kitus aktualiausius klausimus. Vėliau B. Pistoriusas susitiks ir su G. Nausėda. Prezidentūros teigimu, susitikime ketinama aptarti Vilniaus ir Berlyno dvišalius santykius.
Pratybos „Grifonų audra“ prasidėjo praėjusį trečiadienį. Nuo birželio 16 d. keliais, keltais, oro transportu ir geležinkeliu į Lietuvą iš Vokietijos perdislokuota apie 1000 karių ir 320 vienetų karinės technikos. Šiais mokymais tęsiamas nuolatinis bendrų pratybų ciklas nuo praėjusių metu rudens, kai šalyje buvo dislokuotas 41-osios brigados priešakinis valdymo elementas.
Pirmasis B. Pistoriuso vizitas – palydėtas diskusijų apie Vokietijos brigadą
Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas pirmą kartą šalyje lankėsi šių metų kovą. Tuomet politiko pareiškimai apie Lietuvai priskirtą Vokietijos karių brigados dydžio karinį vienetą įžiebė diskusijas dėl Berlyno įsipareigojimų Vilniuje.
Kovą B. Pistoriusas samprotavo, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigade. O kalbėdamas apie NATO Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad derėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Politikai nesutarta, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip neturi identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
