aA
„800 eurų pensiją Švedijoje gaunančius senjorus mes jau vadiname skurdžiai gyvenančiais“, – sako 68-erių švedų senjoras Gustavas.
© DELFI / Karolina Pansevič

O Lietuvoje yra ir už 150 eurų per mėnesį besiverčiančių senjorų, rašoma pranešime spaudai.

Švediškoji pensijų sistema, pačių švedų teigimu, taip pat toli gražu ne ideali, tačiau yra ir nemažai teigiamų dalykų, kurių lietuviai galėtų pasimokyti.

Pasak švedo Gustavo (jo prašymu pavardės neskelbiame), Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, taip pat yra ir blogiau, ir geriau gyvenančių senjorų – vieni kruopščiai kaupia senatvei nuo pat jaunystės ir sulaukę pensijos daug keliauja ir mėgaujasi gyvenimu, o kiti skaičiuoja kiekvieną centą, nes galbūt negalėjo dirbti visą dieną ar sukaupti būtinojo stažo. Dėl to pensija mažėja ir Švedijoje.

Išėję į pensiją dar moka ir už būsto nuomą

„Švedijoje labai didelė problema yra būstas – neretai nutinka taip, kad išėjęs į pensiją žmogus dalį savo pensijos turi skirti būsto nuomai, kuri gali kainuoti ir 500 eurų per mėnesį. Lietuvoje pensijos labai mažos, bet apsirūpinimas nekilnojamuoju turtu jau visai kitas – turbūt retas sulaukęs pensijos neturi nuosavo būsto. O Švedijoje tai įprastas dalykas, nes nekilnojamojo turto kainos yra beprotiškos. Be to, jei Švedijoje perki butą, tai neperki jo kaip Lietuvoje, o perki per daugiabučių namų savininkų bendriją, čia atsiranda įvairių niuansų dėl nuosavybės įteisinimo“, – pasakojo Lietuvoje gyvenantis ir abiejų šalių situaciją galintis palyginti švedų senjoras Gustavas.

Pasak jo, netrūksta ir kitų iššūkių, pvz., dėl pensinio amžiaus ilginimo – po kelių metų švedai į pensiją išeis nuo 67 metų, bet jau dabar kalbama, kad žmonės turi ruoštis dirbti bent jau iki 75-erių.

„Žinoma, tai patinka ne visiems, nes ne visų profesijų atstovai ir gali tiek dirbti bei jaustis reikalingi darbo rinkoje, kitiems jau neleidžia dirbti ir sveikata“, – pastebi Gustavas.

Nepaisant to, skirtumas tarp pensijų Lietuvoje ir Švedijoje yra akivaizdus: 65-75 proc. asmens turėto darbo užmokesčio siekianti senatvės pensija yra įprastas dalykas Švedijoje, tuo tarpu Lietuvoje dažno senjoro pajamos išėjus į pensiją sumažėja drastiškai.

„Gerai matome, kaip sunkiai verčiasi dabartiniai senjorai Lietuvoje, tačiau ateities prognozės žada dar liūdnesnę padėtį: po kelių dešimtmečių pensija gali siekti vos 20-30 proc. turėto atlyginimo“, – pranešime spaudai teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Tad ką gi švedai daro kitaip? Pasak švedų senjoro Gustavo, vienas pagrindinių dalykų, kalbant apie Švedijos pensijų sistemą, yra tas, kad šalyje yra skatinamas kaupimas senatvei per keletą skirtingų instrumentų: t. y. į pensiją išėjęs asmuo pajamas gauna iš kelių skirtingų šaltinių.

„Pavyzdžiui, aš gaunu valstybės mokamą pensiją, darbdavio arba profesinę pensiją bei savanoriškai sukauptą privačią pensiją, – patirtimi dalijosi pašnekovas. – Kaupiau privačiai kelis dešimtmečius, atsidėdamas dalį pajamų senatvei pagal savo galimybes, kaip ir dauguma švedų.“

Ir švedams yra dėl ko nerimauti

Lietuvoje veikiančios Skandinavijos kapitalo bendrovės „Skandia Operations Center“ direktorius Tommy Fagerlundas, Lietuvoje gyvenantis jau šešerius metus, sako, kad jauniems žmonėms, nerimaujantiems dėl demografinės situacijos ir būsimų pensijų, svarbu pradėti rūpintis savo senatve kaip galima anksčiau.

„Suprantu, kad kai esi jaunas, turi daug investuoti į savo gyvenimą, šeimą, būstą. Kai kurie žmonės Švedijoje sako, kad jų būstas ir yra investicija į jų senatvę, kas iš tikro nėra teisybė, nes kur gi tada jie patys gyvens, – teigia T. Fagerlundas. – Kaip bebūtų, labai svarbu yra pradėti taupyti pensijai dar tada, kai esi jaunas. Tai yra vienas esminių dalykų norint užsitikrinti finansiškai saugų gyvenimą senatvėje. Ir tai vis dar yra problema net ir Švedijoje.“

Beje, nors Švedijoje I pensijų pakopa (Lietuvoje tai būtų „Sodros“ pensija) yra visai kitaip veikianti – dalyviai turi asmenines sąskaitas ir jų lėšos yra investuojamos, tad žmonės gali užsitikrinti didesnes valstybės pensijas nei Lietuvoje – vis dėlto ir ten skambinama pavojaus varpais, kad dėl vykstančių demografinių pokyčių valstybės mokamos pensijos ilgainiui nebegalės užtikrinti tokio pajamų lygio senatvėje, koks yra dabar.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

(Ne)Grįžtu. Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos (204)

Nuosavas namas, atostogos egzotiškuose kraštuose, daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas savas...

Žinomi bičiuliai ir kolegos gedi netikėtai mirusio Eimunto Nekrošiaus: liko nepapasakotos istorijos ir neįgyvendinti planai (58)

Antradienį, lapkričio 20 dieną žinomas teatro režisierius Eimuntas Nekrošius iškeliavo...

Panevėžys meta iššūkį sostinei: tikisi, kad Kalėdų eglė pranoks Vilniaus (107)

Prieš kelerius metus Panevėžys neturėjo, kur dėti akių iš gėdos, kai artėjant Kalėdoms...

Opozicija surinko parašus po interpeliacija švietimo ministrei Petrauskienei (185)

Opoziciniai konservatoriai antradienį pranešė surinkę reikalingus parlamentarų parašus po...

Ligoninių neuždarinės – jos užsidarys pačios: kur dėti ligonius ir gydytojus? išeitinės siektų šimtus tūkstančių (320)

Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas neabejoja valdžios pažadais, kad jie neuždarys nė...

Dar vienoje mokykloje pripurkšta dujų, trims mergaitėms prireikė medikų pagalbos (7)

Antradienį, 12.45 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Marijampolėje, „Ryto“...

Kaip pigių skrydžių bendrovės gauna pelną parduodamos nebrangius bilietus (25)

Finansų ekspertai teigia, kad pigūs lėktuvo bilietai ne visuomet yra tokie pigūs, sako LRT...

Klimatologas: blogiausiam klimato kaitos scenarijui išsipildžius pasikeis ir Lietuvos pajūris (4)

Klimato kaita gali būti laikoma viena iš priežasčių, dėl kurios kilo vienas iš daugiausiai...

Naujausias tyrimas: kada organizmas sudegina daugiausiai kalorijų net nieko nedarant (5)

Organizmo vidinis laikrodis diktuoja biologinį paros ritmą. Jis „pasako“ organizmui, kada šis...

Siaubas dangoraižyje: liftas krito net 84 aukštus (27)

Lapkričio 16 dieną Čikagos dangoraižyje liftas žemyn krito net 84 aukštus. Lifte įkalinti buvo...