Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyti pokyčiai socialinėje srityje, pabrėžė, jog viena sėkmingiausių vykdomų reformų – socialinės piniginės paramos sistemos pertvarka, prasidėjusi šių metų sausio 1 dieną. Jo teigimu, šių naujovių poveikis savivaldybėse pranoko lūkesčius – pastebimai sumažėjo socialinės paramos gavėjų skaičius, išlaidos socialinei paramai, žmonės vis rečiau toleruoja tuos, kurie nepagrįstai naudojasi jiems nepriklausančia valstybės parama.
„Šioje sistemoje vyksta labai dideli pokyčiai. Ji po truputį įgyja naują veidą. Tikiu, kad netolimoje ateityje ši sistema taps lankstesnė, labiau prisitaikanti prie laikmečio realijų ir socialiai teisingesnė. Svarbiausias šios pertvarkos tikslas – paskatinti darbingus žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, taip reikiamą valstybės pagalbą ir paramą nukreipiant sunkiausiai besiverčiantiems visuomenės nariams. Kartu tai ir paskata žmonėms pasirūpinti patiems savimi, savo šeimos nariais, motyvuoti juos dirbti, kurti, užuot pašalpas traktavus kaip pakaitinę „algą“ ar priedą prie uždarbio“, – sakė ministras.
Tokios kalbos, ypač priešrinkiminiu laikotarpiu, daugeliui žmonių prie širdies. Kadangi socialinės pašalpos ir algos Lietuvoje nelabai smarkiai skiriasi, daugumui dirbančiųjų kyla natūralus klausimas, kodėl vieni dirba ir vargsta, o kiti nedirba ir vargsta. Šią dilemą galima spręsti įvairiai, tačiau Vyriausybė bando ne tvarkyti ekonomiką, o „gaudyti“ tuos, kurie galbūt neteisėtai naudojasi socialine parama.
Kol kas oficialių duomenų nėra, tačiau tikėtina, kad ekonominis šios pertvarkos poveikis nebus didelis, tai labiau panašu į viešųjų ryšių akciją, šiek tiek leisiančią sumažinti išlaidas socialinei paramai. Vis dėlto faktas lieka faktu – per penkerius metus nuo 2007-ųjų daugiau nei 6 kartus padidėjęs socialinės paramos gavėjų skaičius nereiškia, kad beveik 200 tūkst. Lietuvos gyventojų staiga nutarė: gana dirbti, reikia pradėti gyventi iš pašalpų. Atrodo, valdžios atstovai, kuriuos paprasti žmonės vadina sukčiais ir vagimis, nutarė atsilyginti tuo pačiu – visus pašalpų gavėjus linkę laikyti sukčiais...
Savivaldybės rungtyniaus
D. Jankausko teigimu, numatyta ir daugiau priemonių pažaboti piktnaudžiavimą socialine parama. Vienas iš būdų – konkrečių atvejų, kai apgaudinėjama valstybė, viešinimas ir prasčiausiai šioje srityje besitvarkančių savivaldybių reitingavimas. Tai, kad įmanoma socialinę paramą teikti atsakingai – ją skiriant tik tiems, kuriems ji tikrai priklauso, – sėkmingai įrodė bandomajame projekte dalyvaujančios Šilalės, Akmenės, Raseinių, Radviliškio ir Panevėžio rajonų savivaldybės, nuo šių metų pradžios socialinę paramą skirstančios griežčiau. Šioms savivaldybėms minėtos paramos teikimas perduotas kaip savarankiška funkcija, kitose jis tebėra kaip valstybės deleguota funkcija. Kitais metais prisijungti prie minėtame projekte dalyvaujančių savivaldybių planuoja dar apie 10 savivaldybių.
Po rinkimų, kaip pranešama, bus paskelbta 10 savivaldybių, kurios neatsakingai elgiasi su lėšomis, skirtomis socialinei paramai. Tikriausiai liaupsių susilauks tos savivaldybės, kurios su lėšomis elgiasi atsakingiausiai. Kadangi tikėtina, kad neteisėtas paramos gavimas nėra masinis reiškinys, turint omeny mūsų šalies ekonominę padėtį, ypač regionuose, savivaldybės ieškos kitokių būdų nemokėti pašalpų, tikėdamosi gero įvertinimo. Panašus „konkursas“ prieš kelerius metus vyko tarp ligoninių – buvo „premijuotos“ tos, kurios išgydė mažiausiai ligonių.
Socialinė pagalba – kam?
Šiam tikslui ministerija įkūrė Socialinės pagalbos tarnybą. Tai mobili specialistų grupė, sudaryta iš Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų. Ji jau nuo liepos važinėja po regionus. Tarnyba aiškinosi galimus piktnaudžiavimo atvejus, vyko pas socialinių pašalpų gavėjus ir tikrino, ar paramos jiems reikia tik „pagal dokumentus“ ar realiai.
Komandos narius ypač „įkvėpė“ apsilankymas vienos socialinę pašalpą gaunančios šeimos gyvenamojoje vietoje, kur aptiko statybininkus, statančius namą, ir atvejis, kai socialinės paramos gavėjas samdėsi namų tvarkytoją. Kiti ministerijos paviešinti faktai nebuvo tokie įspūdingi – aptikta dirbančių žmonių, turinčių oficialų bedarbio statusą, vyras namuose, kur jo neturėjo būti...
Socialinės pagalbos tarnyba jau apsilankė Kaišiadorių, Telšių, Švenčionių, Tauragės, Šilutės, Elektrėnų, Marijampolės, Lazdijų, Utenos rajonuose, Panevėžyje ir Šiauliuose. Tačiau daugiau apibendrintų duomenų, išskyrus namus besistatančius bedarbius, viešai nepateikta.
Interviu „Eltai“ socialinės apsaugos ir darbo ministras teigė, kad užkirtus kelią neteisėtam lėšų įsisavinimui bus daugiau galimybių padėti tiems, kam pagalba išties reikalinga. Kitaip sakant, užsimenama, kad išaiškinus neteisėtus atvejus daugiau liks kitiems, bet konkrečiau apie tai, kaip bus panaudoti sutaupyti pinigai, kol kas nekalbama.