Prieš keletą metų lietuvis Norvegijos pilietybę įgijo ir dėl socialinių garantijų, ir dėl šanso dirbti su Norvegijos kariuomenei statomu ir itin saugomu laivu. E. Naujokas – vienintelis lietuvis, galintis dirbti būsimojo Norvegijos karinio laivyno perlo saugos zonoje.
Nedideliame Vestneso miestelyje gyvenantis E. Naujokas neslepia – Norvegijoje jis įgyvendino tai, ko troško. Laiminga šeima, nuosavas namas – norvegų statybininkų pastatytas pagal lietuvišką projektą. Viskas kaip iš pypkės. Tačiau Norvegijos pilietybę įgijęs lietuvis teigia rimtai galvojantis apie grįžimą į Lietuvą.
Pažintis su Norvegija prasidėjo ganykloje
Pirmą kartą emigranto duonos Norvegijoje E. Naujokas paragavo dar 2000 m.
„Pirmą kartą atvažiavau į Norvegiją ganyti ožkų. Taip, pirmas darbas, - su šypsena prisimena E. Naujokas. - Tris mėnesius atbuvau. Nelabai daug užsidirbau, bet tais laikais tai atrodė labai daug. Parsivežiau 20 tūkst. kronų už tris mėnesius – tai man atrodė labai daug.“
Dar keletą metų Lietuvoje įsitvirtinti baigęs inžinierius 2004 m. vėl grįžo į Norvegiją. Šįsyk – jau ilgam. Žemės ūkio darbais kurį laiką užsiėmęs lietuvis galiausiai atsidūrė ten, kur yra dabar.
„Pas ūkininką dirbau – metams pasirašėme sutartį. Labai fainas ūkininkas. Jis man užvedė ir banko kortelę, ir visokius leidimus, ir tikrą norvegišką asmens kodą, kurį iki šiol naudoju, - pasakojo E. Naujokas. - Dabar esu gamykloje.“
Šioje laivų gamykloje jis buvo pirmas lietuvis, o ilgainiui tapo vienu vietinės profsąjungos vadovų – čia pasitarnavo kalbų mokėjimas, mat lietuvis tikrai nėra vienintelis laivų statykloje dirbantis imigrantas. Be to, keletą metų jis buvo savanoris gelbėtojas.
Dirba su superlaivu
Dabar E. Naujokas yra vienas iš žmonių, tiesiogiai prisidedančių prie vieno svarbiausių Norvegijos karo laivų kūrimo. Vestneso laivų statykloje statomas, kaip skelbė Norvegijos kariuomenė, vienas moderniausių žvalgybinių laivų pasaulyje. Laivo paskirtis – vieša paslaptis. Norvegijai, kaip ir daugeliui Europos šalių, nerimą kelią vis aktyvesnė Rusijos kariuomenės veikla, o Vestnese statomas laivas pirmiausiai būtų naudojamas būtent didžiosios Rytų kaimynės jūrų pajėgų stebėsenai.
Anot DELFI pašnekovo, dirbti prie šio Norvegijai ir NATO tikrai svarbaus projekto jis galėjo tik vienu būdu – priimant Norvegijos pilietybę.
„Buvo kalbos, kad ne Norvegijos piliečiams neleis dirbti su tuo laivu. Mes jį 2014 m. darėme. Pats moderniausias laivas. Norėjau dirbti tame laive“, - sakė lietuvis.
Pasak jo, vadinamojoje „saugos zonoje“ dirbantiems žmonėms keliami ypatingi reikalavimai. Esą būta atvejų, kai leidimo negavo ir grynakraujai norvegai – dėl to, kad jie vedę ruses. O gavę leidimus dirbti tose laivo dalyse, kurias Norvegijos karinės jūrų pajėgos nori išlaikyti kuo toliau nuo nedraugiškų akių ir ausų, į darbo vietas negali neštis telefonų ir bet kokios kitos filmuojančios ar fotografuojančios įrangos.
Norvegiški mokesčiai: moka ir džiaugiasi
Norvegija garsėja ne tik didelėmis algomis, bet ir dideliais mokesčiais – tai pagrindinė priežastis, dėl kurios ne vienas tautietis į šią Skandinavijos šalį keliauja dirbti nelegaliai.
O E. Naujokas apie mokesčius kalba kaip tikras norvegas – moka ir džiaugiasi. Be to, namą pasistatęs lietuvis taip susimažino mokestinę naštą.
„Pavyzdžiui, aš pasistačiau namą – tai aš nemoku 35 proc., aš moku 26 proc. valstybei. Dėl to, kad aš, besistatydamas namą – taip išeitų logiškai – sukūriau darbo vietas, - kalbėjo lietuvis. - Mokame su malonumu. Nes reikalui esant – žinai, kad tavimi bus pasirūpinta.“
Patinka darbdavių kultūra
E. Naujokas džiaugiasi Norvegijos darbdavių kultūra. „Tikrai nespaudžia tavęs, kad tu turi dirbti, dirbti, dirbti, dirbti“, - užtikrino DELFI pašnekovas.
Čia jis gali papasakoti tiek savo, tiek draugų imigrantų patirtį.
„Tą patį ir aš dariau – stengiausi kaip išprotėjęs, kai priėmė į darbą. Mano geriausias draugas, lenkas – jį priėmė į darbą. Pirmą, antrą dieną – jis dirba kaip pamišęs, visas šlapias, stengiasi. Ateina jo viršininkas, sako – „blogai“. Jis dar geriau dirba, kad viskas gerai būtų. Tas sako „blogai“. Tai kodėl blogai, jeigu viską gerai padarei? Sako – „todėl, kad tu prakaituoji“. Toks požiūris į darbininką“, - sakė E. Naujokas.
Pilietybę grąžintų nebent ypatingi nuopelnai
Norvegišką pasą priėmęs E. Naujokas neslepia – Lietuvos pilietybės netektis jam buvo skaudi. Ir netekęs lietuviško paso, emigrantas išdidžiai prie savo namo kelia Trispalvę.
Lietuvis bandė laimę ir kreipėsi į Prezidentūrą, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis – sulaukė neigiamo atsakymo. Mat dviguba pilietybė Lietuvoje leidžiama tik keliais išimtiniais atvejais, kurių Norvegijos lietuvis neatitinka.
Dabar kelią į dvigubą pilietybę galėtų atverti nebent ypatingi nuopelnai Lietuvai. „Mini jie, kad jeigu vieną kartą atsisakai (Lietuvos pilietybės – DELFI), atgal kelio nėra. Bet gal kažką sugalvos pakeisti“, - atsiduso pašnekovas.
Pasak jo, norvegiškas pasas turi privalumų. Pirmiausiai – ekonomine prasme. „Vienas dalykas – tau nustoja galioti imigracijos įstatymas. Tuo pačiu aš savo šeimą apsaugau. (…) Dabar esu tikrai garantuotas, kad gausiu kažkokią minimalią pensiją – man iki jos nėra labai jau toli.“
E. Naujokas neslepia – jei Seimas įteisins dvigubą pilietybę, jis bus vienas pirmųjų eilėje prie lietuviško paso.
„Būčiau patenkintas, be abejo“, - neslėpė pašnekovas.
Namą rinkosi ne „lietuviškai“
Vieno aukšto namas Vestnese – kūrinys, kuriuo E. Naujokas didžiuojasi. O pasigirti Norvegijos lietuvis turi kuo. Geoterminis šildymas, unikalus projektas, vietos namams nebūdingi inžineriniai sprendimai – o viso to galėjo nebūti, jei lietuvis su šeima būtų nutaręs elgtis taip, kaip daro daugelis į Norvegiją laimės ieškoti atvykusių tautiečių, kurie perka pigesnius senus namus ir vėliau juos atnaujina už papildomus pinigus.
„Paskaičiavau – vis tiek tu į tą seną namą įkiši tiek pat lėšų, energijos, bemiegių naktų“, - teigė E. Naujokas.
Anot jo, kolegos laivų statykloje į sumanymą žiūrėjo su juoku, tačiau svajonių namas virto realybe. E. Naujokas statybas prisimena su šypsena – mat laužant stereotipus, lietuviui namą pastatė norvegai, o ne atvirkščiai.
„Nenorėjau prasidėti su lietuvių firmomis – ar ten su tokiais, kur paskui garantijos neturėsi, nieko. Tai nutariau: tegul lietuviui pastato norvegai“, - prisiminė E. Naujokas.
Be to, norvegų statybininkai namą statė pagal lietuvišką projektą – šeimos būstą suprojektavo architektai Lietuvoje.
Kauno rajonas – ateities planuose
Kauno rajone ne vienus metus praleidęs DELFI pašnekovas tebeturi minčių apie sugrįžimą į Lietuvą. Tik ne kaip kažkieno pavaldinys, suskumba pridurti pašnekovas. E. Naujokas norėtų grįžti į Kauno rajoną ir ten plėtoti nuosavą verslą.
„Mano tokia svajonė buvo seniai: atgaivinti prieplauką Kačerginėje ir paleisti baidares Nemunu. Bet dabar jie dar geriau sugalvojo – daro dviračių taką“, - pasakojo emigrantas.
Pašnekovas teigė galvojantis apie turizmo verslą Lietuvoje. Tam jis pasitelktų ir savo kapitalą, ir Kačerginėje turimą iš senelių paveldėtą žemę, ir patirtį. O svajonių namas Vestnese?
„Čia kapitalas yra. Ir didelis kapitalas – dabar mano namo vertė yra 4,4 mln. kronų (daugiau kaip pusė milijono eurų – DELFI). Tai dideli pinigai – jau galima labai daug ką nuveikti“, - sakė E. Naujokas.
