Stebėseną jau nuo vasaros vykdantis biuras surinko įrodymus, kad Lietuvos pasieniečiai taiko kolektyvinį migrantų atstūmimą – praktiką, kuri prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai.
Dar viena biuro pastaba – dėl neefektyvių prieglobsčio prašymo procedūrų. Nuo rugpjūčio, kai pradėta taikyti apgręžimo politika, Lietuva tvirtina, kad migrantai turi visas galimybes legaliai pasiprašyti prieglobsčio – jiems tereikia ateiti į pasienio kontrolės punktą, vietoj to, kad neteisėtai kirstų sieną.. Realybėje tokia tvarka neveikia – oficialiai nuo vasaros gauta 11 prieglobsčio prašymų Lietuvos pasienio kontrolės punktuose.
Patys migrantai yra pasakoję, kad Baltarusijos pareigūnai neleidžia jiems kirsti sienos pasienio punkte. Tikėtina, todėl, kad praleidus migrantus pro pasienio punktą Lietuva turėtų galimybę migrantus teisėtai grąžinti atgal į Baltarusiją kaip į saugią valstybę.
Be to, pastebima, kad Lietuvoje neveikia pažeidžiamų asmenų nustatymo sistema, apie kurią ne kartą yra pasisakę ir Seimo kontrolieriai. Ypač nerimą kelia tai, kad tarp atstumtų migrantų gali būti sunkiai sergančių žmonių, tėvų su mažais vaikais, senjorų, nėščių moterų, prekybos žmonėmis aukų.
Po šios stebėsenos „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras Lietuvai planuoja teikti rekomendacijas, kaip keisti migrantų politiką.
Pirmiausia, prieglobsčio pageidaujantys migrantai turėtų būti ne stumiami atgal į Baltarusiją, o nuvežti į pasienio kontrolės punktą, kur galėtų pateikti prašymą prieglobsčiui gauti.
Pasieniečiai privalo būti apmokyti, kaip atpažinti pažeidžiamus asmenis bei pastariesiems užtikrinti apsaugą. Ypač turėtų būti atsižvelgiama į vaikų interesus, juos su tėvais įleisti į šalį.
Lietuvoje politikai dažnai sako, kad migrantai piktnaudžiauja vaikais ir juos naudoja kaip skydą, tačiau „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras akcentuoja, kad tai neturi jokios reikšmės – vaikai bet kuriuo atveju yra pažeidžiami ir jiems turi būti užtikrinama visiška apsauga.
Šios rekomendacijos turėtų būti įteiktos ne tik Lietuvai, tačiau ir perduotos Europos Sąjungos vadovų tarybai. Jei jų būti nesilaikoma, tai galėtų suduoti smūgį šalies reputacijai tarptautinėje bendruomenėje.
Lietuvos elgesys – nežmoniškas
Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas, paklaustas apie šias rekomendacijas, pastebėjo, kad tai – jokia naujiena, dėl šių klausimų Lietuva jau yra sulaukusi kritikos.
„Tokios rekomendacijos tik primena mums tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos yra prisiėmusi Lietuva, – Delfi akcentavo opozicinei frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis parlamentaras. – Jei Lietuva nori būti tarptautinės Vakarų bendruomenės nare, ji turi vykdyti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė. Jei politikams, premjerei, ministrei, prisiimti įsipareigojimai nepatinka, jie gali inicijuoti jų keitimą, bet kol kas turi jų laikytis. Įsipareigojimai Lietuvą daro Vakarų teisės tradicijos nare. Europos žmogaus teisių požiūriu apgręžimas yra negalimas, apie tai kalbėta ne kartą.“
Seimo nario vertinimu, tai, kaip dabar elgiasi Lietuva – tiesiog nežmoniška, ypač, kai kalbama apie šeimų su mažais vaikais išstūmimą. Prie tokios situacijos prisideda ir sukurta baimės atmosfera, kai pareigūnai, pavyzdžiui vaiko teisių specialistai, bijo paprieštarauti vykdomai politikai.
„Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai, švelniai tariant, neatliko iki galo savo darbo, – prisimindamas atvejį, kai į Baltarusijos miškus, esant minusinei temperatūrai, buvo išstumti migrantai su 6 mažamečiais, kalbėjo politikas ir teigė, kad pareigūnai yra veikiami ir baimės. – Matydamas tą situaciją, pastebiu, kad egzistuoja baimė pareikšti tam tikrą poziciją. Matome, kaip tie patys politikai puola žmogaus teisių organizacijas, iš pradžių kaltino juos prorusiškumu, po to, kad jų veikla labai palanki Lukašenkai, kad jie išnaudojami. Prieš tuos žmones, kurie išdrįsta pasakyti, jog elgiamės neteisingai, vyksta psichologinis puolimas. Prisiminkime tą patį Seimo kontrolierių, kaip ombudsmenas po pateiktų išvadų buvo užpultas.“
Pasak V. Bako, tai, kaip migrantų krizę sprendžia Lietuva, labiausiai kenkia šalies reputacijai tarptautinės bendruomenės akyse. Tačiau dėl dabartinio elgesio galima nukentėti ir finansiškai.
„Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo sukurti precedentai ir sprendimai po 2015 m. migrantų krizės. Yra daugybė teismų sprendimų, kai dėl apgręžimo politikos valstybės turi daugybę metų trunkančius ir žeminančius procesus, o po to asmenims, prieš kuriuos taikytos priemonės, priteisiamos milžiniškos kompensacijos“, – pastebėjo politikas.
Apgręžimo politika – pagalba
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad Lietuvoje situacija dėl migrantų stabilizavosi, o tai įvyko daugiausiai dėl rugpjūtį pradėtos taikyti apgręžimo politikos.
„Manau, kad „Frontex“ galėtų sustiprinti savo funkcijas prisidedant prie apgręžimo politikos, reikėtų tuo papildyti jų mandatą visoje Europoje, ne tik Lietuvoje. Situacija galėtų būti impulsas peržiūrėti „Frontex“ veiklą“, – paminėjo politikas.
Konservatoriaus nuomone, rekomendacijos vežti migrantus į pasienio punktus, o ne stumti atgal į Baltarusiją, iš esmės lemtų grįžimą prie atvirų durų politikos.
„Lukašenka, sukurdamas humanitarinę krizę, skaičiavo, kad visuomenėje atsiras nevyriausybininkų, savanorių, politikų, kurie galvos, kad apgręžimas neteisėtas, kad valstybės neturi sienų, aš oponuoju šitam požiūriui. Aš manau, kad tai tragedija valstybei, visuomenei rimčiai.
Apgręžimo politika savotiškai tarnauja žmogaus teisėmis. Mes nutraukėme daug ką, pasipelnymą žmonių gabentojams, galimybę pasipelnyti Lukašenkai. Bet kartu mes nutraukėme ir daugybę atvejų, kai žmonės, rizikuodami savo, savo artimųjų, vaikų likimais, nebeskrenda čia.
Stabdydami nelegalią migraciją mes stabdome žmogaus teisių pažeidimus, stabdome tų žmonių galimas aukas, tragiškus likimus. Atvirų durų politika yra kvietimas nelegaliai migruoti, vežti vaikus, žiemą eiti per miškus. Šita prasme, palaikydamas apgręžimą, aš esu žmogaus teisių gynėjas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Paklaustas apie šeimų su vaikais išstūmimą esant minusinei temperatūrai, NSGK pirmininkas pastebėjo, kad dėl humanitarinių priežasčių jau yra įleidę 260 žmonių. Tai, pasak jo, įrodo, kad pažeidžiamų asmenų apsaugos mechanizmas veikia sėkmingai.
Delfi primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai VSAT pareigūnai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių migrantų, jų į Lietuvą nepateko 8063
„Frontex“ savo misiją Lietuvoje pradėjo nuo liepos 1 dienos. Šiuo metu ji pratęsta iki sausio 26 dienos, mūsų šalyje dirba 54 agentūros pareigūnai.
Jie padeda VSAT užtikrinti sienos apsaugą, taip pat padeda gaudant žmonių gabentojus bei bendradarbiauja migrantų grąžinimo į kilmės šalis srityje.
