Per artimiausius 5-6 metus reikia sukaupti rezervą, kad mūsų socialinės apsaugos sistema 15 metų galėtų funkcionuoti neigiamoje aplinkoje, kitaip gresia rimtos pasekmės. Dėl to, žvelgdamas į demografines tendencijas, perspėja Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis.
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ kalbėjęs mokslininkas akcentavo, kad gyvenimo senėjimo tendencijos yra stebimos visoje Europoje, kuri ir taip yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

„Lietuva dar nėra blogiausioje padėtyje, bet padėtis keičiasi sparčiausiai kartu su Latvija. Visai neseniai, 2013 m., buvome labai arti vidurkio pagal vyresnio amžiaus žmonių dalį, šitie skaičiai ženkliai pablogėjo“, – konstatavo B. Gruževskis.

Jei išsilaikys tokios tendencijos, pasak mokslininko, tikėtinas scenarijus – darbo vietų ir mokesčių mokėtojų praradimas. Tokiu būdu kenčia viešieji finansai ir socialinės apsaugos sistemos tvarumas.

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas pasakojo, kad pensinio amžiaus žmonių skaičiaus augimas tęsis iki 2042 metų. Stebimas jaunimo, vaikų iki penkiolikos metų skaičiaus mažėjimas. Šiuo metu skaitlingiausia gyventojų grupė yra 53-57 metų amžiaus.

„Reiškia, didžiausia problemos prasidės, kai šita grupė pasieks pensinį amžių. Tai bus po aštuonerių metų. Nors realiai problemos prasidės anksčiau, kai žmonės , kuriems šiandien 58-62 metai, pradės eiti iš darbo rinkos, pasieks pensinį amžių, o juos keis grupė, kuriai šiandien 13-17 metų, tai yra mažiausiai skaitlinga grupė.

Plius šita amžiaus grupė artės prie darbingo amžiaus, pateks į 20-35 m. jaunimo kategoriją, kuri pasižymi aukščiausiu migraciniu intensyvumu. Maža to, kad jų yra mažai, bet jie dar ir labiausiai išvyksta“, – tendencijas pasakojo B. Gruževskis.

Prarasim mokesčių mokėtojus

Pasak mokslininko, net jeigu išsaugosime 72-75 proc. užimtumo lygį, vis tiek mums nepavyks išvengti užimtumo sumažėjimo. Todėl, jo teigimu, reikia galvoti apie mokesčių reformą, kuri mažiausiai 3-6 procentais didintų viešųjų finansų, pirmiausia, „Sodros“, biudžetą.

„Jeigu kalbame, kad neprarasime lėšų, tai yra nesąmonė. Jei sakai, kad neprarasime, tai kalbame apie praeitį – toks žmogus turi išeiti iš kambario. Čia turi kalbėti tik tie, kurie kalba, kiek mes turime per artimiausius penkerius-šešerius metus sukaupti rezervą, kad po to neigiamoje aplinkoje funkcionuotume 15 metų“, – sakė B. Gruževskis. Pasak jo, ši krizė užsitęs, kol jo karta pasitrauks iš šio pasaulio.

„Tada viskas baigsis gerai. Todėl, jaunime, jūsų laukia aukso amžius. Aš jus sveikinu. Bet dar turite palaukti, mes gal dar užsibūsime. Investuojame į savo sveikatą“, – sukeldamas juoką auditorijoje, kalbėjo B. Gruževskis.

Pasak jo, jei per artimiausius penkerius-šešerius metus nesuformuosime pertekliaus, kuris kol kas formuojasi, būsime duobėje.

„Tada nebus į ką pažiūrėti – tik vištos, ožiai ir ožkos“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Tik gimstamumo skatinimas reikalų neišspręs

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad gimstamumo rodikliai galėtų būti didesni Lietuvoje, bet vien tai problemos nesprendžia. Nes realiai nepakanka tų žmonių, kurie galėtų vaikus gimdyti.

Dar viena didelė problema, pasak jo, yra emigracija. Kasmet Lietuva dėl didesnio mirtingumo nei gimstamumo praranda dešimt tūkstančių, o dėl didesnės emigracijos nei imigracijos – 20 tūkst. žmonių.

B. Gruževskis atkreipė dėmesį, kad 2030 m. Lietuvoje vienam išlaikomam žmogui teks mažiausiai dirbančiųjų visoje Europos Sąjungoje

„Viskas gali keistis, pirmiausia, gali keistis su emigracija, tai yra valdomas procesas“, – sakė B. Gruževskis.

Laukia daugybė iššūkių

Pasak mokslininko, laikantis tokioms tendencijoms, galimas darbuotojų trūkumas visuose lygmenyse, taip pat ir valstybės tarnyboje. Kvalifikuotų darbuotojų trūksta jau dabar.

Trūkstant darbo išteklių bus sunkiau pritraukti investicijas. Mažėjant darbuotojų, tai yra, vartotojų, stos vartojimas, mažės mokesčių mokėtojų, taigi – ir valstybės biudžetas, bus mažiau galimybių finansuoti viešąsias paslaugas, augs socialinė įtampa, pasakojo B. Gruževskis.

„Todėl labai protingai reikia dirbti dabar, kol yra kam mokėti ir atlyginimai didėja“, – kalbėjo mokslininkas.

Pasak jo, svarbiausia dabar kalbėti yra apie ekonominį patrauklumą. Tai yra Finansų, Ūkio, Žemės ūkio ministerijų atsakomybė.

„Tai jie pirmiausia turi kalbėti, kaip pasikeis investicinis patrauklumas, perskirstymas socialiniams tikslams. Jeigu šitas nesikeis, viskas, ką čia kalbu, neturi prasmės. Nebus patrauklių darbo vietų, nedidės atlyginimai, pusės to, ką kalbėsiu, negalėsime įgyvendinti. Čia yra laisva rinka. Jeigu žmonės nematys patrauklumo, nepasiliks, neinvestuos“, – sakė B. Gruževskis.

Pasak jo, svarbu didinti Lietuvos darbo rinkos patrauklumą imigrantams.

„Pamirškime, kad tai yra reemigrantai. Reemigrantams Lietuvos darbo rinka dar nėra patraukli. Turime dirbti tam tikslui. Bet šiandien ji patraukli silpnesnių šalių piliečiams, pirmiausia, iš Ukrainos“, – sakė B. Gruževskis.

Taip pat, pasak jo, reikia kalbėti apie socialiai atsakingą mokesčių sistemą.

„Socialiai atsakinga mokesčių sistema. Kaip matote, šiandien suvokimo neturime. Vieni traukia į save, vėl kalbame apie kažkokias lubas, kažkokį tinkamą pinigų neapmokestinimą. Žaiskime toliau, prisižaisime. O paskui jau neturėsime tokios galimybės. Galite pradėti skaičiuoti dienas, valandas, kol prasidės masinis žmonių išėjimas į pensijas“, – sakė B. Gruževskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į bendrojo ugdymo sistemos problemas.

„Emocinis nusivylimas praktiškai yra bendrojo ugdymo sistemos rezultatas. Tiek jau to tie pažymiai – pas mus patyčios labiausiai paplitusios mokykloje“, – sakė B. Gruževskis.

Pasak jo, tam, kad 2050 m. vėl mūsų būtų trys milijonai, šiandien emigracija turėtų sumažėti iki 15 tūkst., o imigracija padidėti nors iki 35 tūkst.

„Naujų technologijų panaudojimas, vyresnio amžiaus žmonių integracija ir imigracija – trys kryptys, kurios kompensuotų anksčiau išvardintas problemas. Problema yra rimta, bet nebeviltiška. Kiekviename etape galima veikti, bet reikia veikti labai atsakingai, priimti sprendimus ir neieškoti durnių ir savo interesų“, – sakė B. Gruževskis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar Lietuvai pavojingas Trumpo susitikimas su Putinu? (55)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį Helsinkyje susitinka su Rusijos vadovu...

Ar Kauno algos kada nors bus didesnės už Vilniaus? TOP30 daugiausiai uždirbančių profesijų (92)

Šių metų pradžioje vidutinis atlyginimas Kaune buvo maždaug šimtu eurų mažesnis nei Vilniuje....

Pavojingi vaistai iš prekybos išimti: ką darys kasdien juos vartoję pacientai? pridedamas vaistų sąrašas (326)

Per paskutinius tris mėnesius parduota daugiau nei 80 tūkst. nekokybiškų vaistų su valsartanu....

Meistrai išgyvena aukso amžių: prisikviesti neįmanoma, prašo nerealių sumų (605)

Sugedęs šaldytuvas, skalbimo mašina, nuolat tekantis vanduo iš klozeto bakelio – tikras galvos...

Tėvai perspėja: suvalgę populiaraus mišinio vaikai suserga (19)

Prancūzijos maisto produktų milžinė „ Danone “ tiria pranešimus, esą nuo jos gaminamo pieno...

Viktorija Jakučinskaitė: bateliai nuotakai – didesnis iššūkis, nei atrodo

Kas pasakė, kad nuotakos aukštakulniai būtinai turi būti balti, kaklą turėtų puošti...

Pasitikrinkite, ką apie jūsų asmenybę pasako vietos, kuriose laikote nereikalingus daiktus

Veikiausiai jums atrodo, kad namų vietos, užgriozdintos įvairiais daiktais ir rakandais, priklauso...

Ekspertai: ką po 2019-ųjų daryti su pensija (66)

Seimo patvirtinta pensijų kaupimo reforma suteikia dar vieną galimybę antros pakopos pensijų...

Su šeima į JAV išvykstantis Songaila – apie Jasikevičiaus pamokas ir norą įsitvirtinti NBA lygoje (1)

Darius Songaila grįžo iš NBA Vasaros lygos su mintimi, kad naują sezoną pradės stipriausioje...

Maskvos oligarchas įsitikinęs: finale turėjo žaisti ne Kroatija, o Rusija (77)

Vienas iš turtingiausių Rusijos asmenų, Maskvos „Spartak“ futbolo klubo savininkas Leonidas...