Per vienerius metus (naudojami 2004 metų statistiniai duomenys) Lietuvos ŽSRI išaugo nuo 0,852 iki 0,857 (naudojant skalę nuo 0 iki 1), tačiau nepaisant to, Lietuva smuktelėjo žemyn - į 41 vietą, kai pernai buvo 39-ojoje.

Nors Lietuvos ŽSRI vertė išaugo, tačiau kitų šalių ŽSRI vertės augimas buvo didesnis, todėl Lietuvos pozicija ir nukrito per dvi vietas.

Pagal ŽSRI iš kaimyninių ES šalių Lietuva lenkia tik Latviją, kuri šiemet užima 45 vietą.

Jau šeštus metus iš eilės Lietuva yra įsitvirtinusi valstybių, turinčių aukštą ŽSRI (didesnį kaip 0,800), grupėje. Šeštus metus iš eilės pirmąją vietą užima Norvegija, kurios ŽSRI yra 0,965, o paskutinė sąraše yra Nigeris, kurio ŽSRI yra 0,311.

Antrąją vietą užima Islandija, kurios ŽSRI - 0,960. Aukščiausią - ketvirtą - vietą iš Europos Sąjungos valstybių užėmė Airija, kurios ŽSRI - 0,956. Tai didžiausias šuolis tarp ES narių, mat dar pernai Airija užėmė 8 vietą.

Kaip ir pernai, iš visų naujų Europos Sąjungos šalių narių aukščiausią - 27 vietą - užima Slovėnija, kurios ŽSRI yra 0,901. Tačiau, lyginant su praėjusiais metais, Slovėnijos pozicija irgi nukrito (2005 metų pranešime ji užėmė 26 vietą).

Pagal ilgalaikes raidos tendencijas, per šešerius pastaruosius metus, Lietuvos pažanga buvo viena didžiausių iš visų naujųjų Europos Sąjungos narių. Lietuvą lenkia tik Latvija.

Jungtinių Tautų ekspertai žmogaus socialinės raidos indeksą įvairiose šalyse vertina atsižvelgdami į sveikatos apsaugos sistemą ir socialines garantijas, gyvenimo trukmę, BVP dalį vienam gyventojui, mokslo ir kultūros lygį, nusikalstamumą, ekologinę situaciją ir kitus rodiklius.