Apie pratybų pradžią gyventojai buvo informuoti dar šį rytą. 10 val. 15 min. tikrinta gyventojų perspėjimo sistema įjungiant sirenas ir išsiunčiant gyventojams trumpuosius pranešimus. Vidaus reikalų ministerija ragina gyventojus pasitikrinti, ar jų mobiliuose telefonuose veikia perspėjimo funkcija, mat, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu trumpaisiais pranešimais pasiekiami tik 40 proc. gyventojų.
Spalio 1-4 dienomis Lietuvoje vykdomos valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos. Pratybų metu imituojamas branduolinis ar radiologinis incidentas Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje ir tikrinamas valstybės pasirengimas reaguoti į galimą ekstremalią situaciją.
Pranešimai telefonuose pasiekė apie 70 proc. gyventojų
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė paskelbė, jog posėdžio metu apsvarstytos pratybos ir paskelbtas pratybų operacijos vadas. Pratybų eigos stebėsenai ir vertinimui skirtas civilinės saugos atstovas – operacijos vadu paskirtas Sveikatos apsaugos viceministrui Algirdui Šešelgiui.
„Iš tiesų, situacija – pavojinga. Kabutėse kalbu, bet pratybų metu nuspręsta, kad pagrindinis momentas – užtikrinti gyventojų sveikatą. Dėl to mūsų komisijos nariai nusprendė vadovo pareigas patikėti Sveikatos ministerijos viceministrui Algirdui Šešelgiui, kuris bandys komunikuoti gyventojams, kad valstybė geba pasirūpinti ne tik jų saugumu, bet taip pat pasirūpinsime ir gyventojų sveikata ir apsauginėmis priemonėmis, jei toks incidentas nutiktų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas šiandienines pratybas vadina pavykusiomis, tačiau pripažįsta, jog būta trikdžių.
„Pati iškelta užduotis, šią dieną vertinant, pavyko. Dauguma jūsų girdėjo kaukiančias sirenas, per nacionalinį transliuotoją gyventojai pamatė pranešimus. Šiokių tokių trikdžių buvo. (…) Iki trijų minučių vienu metu neveikė svetainė, skirta gyventojams informuoti. Ar tai techninės, ar organizacinės problemos, kol kas kalbėti negalime. Ką gyventojai gavo savo mobiliuosiuose telefonuose, tai preliminariai pasiekiamumas buvo apie 70 proc. Priežastys kelios: galimai ne taip nustatyti telefonai, taip pat tai licencijų klausimas“, – aiškina M. Kanapickas.
A. Šešelgis, paskirtas operacijos vadovu, prižadėjo rūpintis, jog išsikelti uždaviniai būtų vykdomi operatyviai.
„Tikrai jaučiu labai didelę atsakomybę. (…) Bendrom jėgom prisidėsiu, kad tie uždaviniai, kurie rengiami pratybų metu, būtų vykdomi pilnumoj ir operatyviai“, – teigė jis.
Paklausėme gyventojų: ką darytų kilus avarijai?
O kaip į kilusią Astravo atominės elektrinės avariją reaguotų Lietuvos gyventojai? To paklausėme Vilniuje sutiktų gyventojų.
„Kadangi turiu vaikų, tai aš įsivaizduoju, kad išvažiuotume kur nors, į rūsį eitume. Slėptumėmės rūsyje arba kažkur išvažiuotume į kitą miestą greituoju būdu“, – komentavo Gedimino prospekte sutikta vilnietė.
„Aš labai tikiuosi, kad to nebus ir ji nesprogs. Jeigu sprogtų, manau, jau būtų per vėlu reaguoti“, – teigia kita vilnietė.
„Bėgčiau, slėpčiausi. Gavau šiandien pranešimą. Bet tai kelia psichozę kažkokią – kiek tokių elektrinių stovi, ir nieko?“, – svarsto vilnietis.
„Išklausyčiau, tikriausiai, instrukcijų. Šiandien gavome žinutes – matyt, naudočiausi tuo ir reaguočiau pagal tai, ką praneša, kur bėgti, kur slėptis“, – aiškino kita vilnietė.
DELFI primena, jog pastarosiomis dienomis nerimą kelia žinios apie artėjančią Astravo AE statybų darbų pabaigą. Dar rugsėjo 19 d. Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas skelbė, jog Astravo AE personalas jau dirba veikiančios elektrinės režimu, vyko paskutiniai darbai prieš paleidimą, o paleistą jėgainę žadėta saugoti dronais.
Vos 50 km atstumu nuo Vilniaus, Astravo mieste, Baltarusija stato 2400 MW galios atominę elektrinę. Tikimasi, jog pirmasis reaktorius bus paleistas dar šiemet, o antrasis – kitais metais. Lietuvos Vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.