Visgi, ugdymo tautinių mažumų kalba aspektu išsiskiria Estija ir Latvija, pastaraisiais metais vykdančios švietimo reformas ir siekiančios pereiti prie kuo didesnės ugdymo valstybine kalba.
Numatyta, kad artimiausiais metais mokymasis valstybine kalba bus užtikrinamas ne mažiau kaip 80 procentų viso mokymo krūvio per mokslo metus, o Latvijoje numatyta pereiti prie visuotinio ugdymo valstybine kalba. Tuo siekiama tautinių mažumų sėkmingos integracijos – visiems mokyklas baigusiems asmenims suteikti vienodas galimybes sėkmingai tęsti mokslus ir
įsilieti į darbo rinką, rodo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojos Agnės Širinskienės prašymu Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktas tyrimas.
„Netikėtai kilus diskusijai dėl rusų kalbos, kur pradžia buvo tikrai netinkamas vaikų elgesys su savo bendraamžiu ukrainiečiu, natūralu, kad kilo noras pasižiūrėti, kaip yra kitose valstybėse. Toks tikslas ir buvo: pamatyti kitų valstybių patirtį“, – paaiškino A. Širinskienė.
Šiame tyrime aptarti septynių valstybių – Danijos, Estijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos atvejai.
Jame pažymima, kad daugelyje švietimo sistemų yra ne tik mokyklų, kuriose mokoma regioninių ar tautinių mažumų kalbų kaip kalbos dalyko, bet ir dvikalbių mokyklų ar mokyklų (ar suformuotų klasių, grupių), kuriose mokiniai mokosi gimtąja kalba ir dauguma dalykų dėstomi regionine arba tautinės mažumos kalba. Švietimo institucijos yra įpareigotos tam tikra apimtimi užtikrinti ugdymą regioninėmis arba mažumų kalbomis, nustatyta pareiga skatinti mokymą tautinės mažumos kalba.
Kai kuriose švietimo sistemose skiriamas tikslinis, papildomas finansavimas regioninių ar mažumų kalbų mokymui (pavyzdžiui, Danijoje, Lenkijoje, Vengrijoje).
Latvijoje – išskirtinis dėmesys kalbai kaip vertybei
