Lietuvos valstybės institucijų pareigūnai teigia, kad panikuoti neverta, bet ruoštis reikia, mat Norvegijos ir Suomijos pavyzdžiai puikiausiai atskleidė, kad nelegaliam sienos kirtimui ryžtasi net kelerius metus Rusijoje gyvenantys išeiviai iš Sirijos ar Afganistano.
„Mums Rusija visuomet buvo pagrindinis nelegalių migrantų tiekėjas. Praktiškai visi jie ateina iš Rusijos – tik arba per Baltarusiją, arba per Estiją ir Latviją. Nieko naujo. Bet natūralu, kad jeigu vienoje vietoje suspausi, kitoje – bėgs“, - apie galimus migracijos srautų pokyčius kalbėjo vienas pareigūnas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba antradienį pradėjo sienos kontrolės atnaujinimo pratybas, kurių metu bus praktikuojamasi, kaip staigiai ir efektyviai atnaujinti sienos kontrolę su Latvija. Artimiausiu metu bus rengiamos pratybos ties išorine Europos Sąjungos siena Lietuvoje. Tai dalis pasirengimo, jei prireiktų staiga atnaujinti sienų kontrolę ir užkirsti kelią saugumo ar viešosios tvarkos pažeidimams.
Jei spaudimas būtų kaip Graikijoje
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigia, kad pratybos susijusios su galimai padidėsiančiu spaudimu Rytuose. Jo teigimu, Lietuvos pasieniečiai turi gebėti atlaikyti kur kas didesnį migracijos ar kontrabandos srautą.
„Pratybos visos susijusios su pasirengimu įvairiems scenarijams, kokie jie tik gali būti“, - DELFI teigė S. Skvernelis.
„Jei spaudimas taptų analogiško masto kaip Graikijoje, tai mes irgi turime pasiruošti situaciją suvaldyti, turėti visus įrankius ir būdus“, - pridūrė ministras.
S. Skvernelis patvirtino, kad mokymai ir pratybos susijusios ir su Norvegijos-Rusijos ar Suomijos-Rusijos sienų stebėsena.
Suomių žiniasklaida šių metų sausį pranešė gavusi neoficialų Rusijos sienos apsaugos pareigūno patvirtinimą, kad pabėgėlių srautą per šiaurės rytų sienos patikros postus organizuoja Rusijos saugumo tarnyba (FST).
Panaši padėtis klostėsi ties Norvegijos-Rusijos siena: 2015 m. iš Rusijos į Norvegiją pateko apie 5,5 tūkst. migrantų, kurie tikėjosi pasiekti Europos šalis. Bet dalis jų teisėtai gyveno Rusijoje, todėl Norvegija pradėjo migrantus grąžinti Rusijai, bet šioji nepriėmė. Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, bet priklauso Šengeno zonai.
„Žinote, turime būti pasiruošę. Prieš penkerius metus niekas negalėjo pasakyti, kad Europą ištiks migrantų krizė, todėl mes tiesiog norime būti pasiruošę. Jei kartais nutiktų, kad nevaldomas migrantų antplūdis pasiektų Lietuvą, todėl ir darome tas pratybas, nors tai nereiškia, kad grėsmė yra čia ir dabar“, - sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.
Sienos kontrolė su Latvija: tarsi bus, tarsi ne?
Kaip teigia vidaus reikalų viceministras, legali migracija vyksta ir vyks: dauguma žmonių iš karo kamuojamos Sirijos arba Irako atitinka visus standartus tapti pabėgėliais ar įgyti kitą apsaugą. Tačiau Europos Sąjungos tikslas yra pažaboti nelegalios migracijos srautus, kurie iš Turkijos į Graikiją vyksta neįtikėtinais mastais.
Tačiau Lietuvos pareigūnai neslepia, kad jeigu pasiseks užkirsti kelią nelegaliai migracijai iš Pietryčių, gali atsiverti kitų kelių – tarp jų ir per Baltijos šalis.
„Frontex“ duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį nelegalių sienos kirtimų skaičius iš Rytų sudarė 1866 atvejus, kurie apima ir kontrabandą. Tai 32 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 87 proc. daugiau nei 2014 m. trečiąjį ketvirtį. 49 proc. nelegalų sudarė ukrainiečiai, rusai ar moldavai, 51 proc. – buvo atvykėliai iš Vietnamo, Afganistano ir Sirijos.
Didžiausia įtampa Rytuose kyla ties Vengrijos-Ukrainos ir Latvijos-Rusijos sienomis.
Lietuvos pareigūnai puse lūpų kalba, kad siena su Latvija viena jautriausių, nes Latvijos-Rusijos siena nėra itin efektyviai apsaugota. Tai pasitarnauja tiek kontrabandai, tiek nelegaliai migracijai.
„Nenoriu garsiai sakyti, bet latviai nelabai saugo sieną“, - sakė vienas pareigūnas, paaiškinęs pratybų tikslą ties Lietuvos ir Latvijos siena.
„Mes susidursime su didesne migracija gana greitai, galbūt net vasarą, iš Pakistano, Indijos, Afganistano. Jų tikrai bus“, - sako pašnekovas.
Jis taip pat užsimena, kad sienos kontrolės atnaujinimas iš esmės gali likti kaip pusiau nuolatinė neoficiali būklė. „Norima padaryti, kad vieną dieną jie saugo, kitą dieną latviai. Kitaip tariant, kontrolė būtų atnaujinta tarsi neoficialiai“, - teigia pareigūnas.
Siena su Baltarusija, anot pašnekovo, yra apsaugota, bet padėtis svyruoja priklausomai nuo politinių santykių su šia šalimi: kai santykiai geri, baltarusiai nelegalus gaudo ir priima atgalios, kai prasti – tada prasideda išsisukinėjimai. Ties šia siena bėda ta, kad Lietuva, kaip ir Europos Sąjunga, neturi readmisijos sutarties su Baltarusija: tai reiškia, kad iš Baltarusijos patekę nelegalai negali būti grąžinami atgal.
Kaip pasakoja pareigūnai, su Baltarusija sudarytas tik sienų įgaliotinių susitarimas, kuris reiškia, kad nelegalai į Baltarusiją paimami atgal tais atvejais, jei abiejose sienos pusėje fiksuojami pėdsakai, tačiau tai esą labai priklauso nuo kolegų nusiteikimo. „Žinote, ką tai reiškia: mūsų pareigūnai pėdsakus mato, jų pareigūnai – ne“, - teigia pašnekovas.
DELFI primena, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir Estijoje pagrobus pareigūną Estoną Kohverą, Estija prakalbo apie spygliuotos 2,5 metrų aukščio sienos statybas ties 136 km siena su Rusija ir specialių plūdurų nutiesimą Peipaus-Pskovo ežere. Latvija irgi paskelbė apie dalies sienos užtvėrimą, bet mažesnio masto nei Estija. Latvijos siena su Rusija – 214 km.