„Dirbame su mūsų statytojais dėl civilinės infrastruktūros, kalbame apie Vilniaus miestą. Vasario 22 dieną bus vadinamosios industrijos dienos, kai Vokietijos atstovai ir mūsų statybų kampanijos, asociacijos kalbėsis apie projektus, žiūrės, kas yra vystoma Vilniuje.
Vokiečiai pasakys maždaug savo viziją, kaip jie viską mato“, – Eltai sakė V. Urbelis.
„Žiūrėsime, kaip mūsų civilinis sektorius yra pasirengęs priimti karius, kokie projektai yra vystomi. Mes jau maždaug tai žinome, bet reikalingas tiesioginis pokalbis“, – aiškino jis.
Nors didžioji dalis brigados vienetų į Lietuvą bus perkelti 2025-2026 m., V. Urbelis pažymi, jog jau dabar svarbu susidaryti preliminarų karių poreikių paveikslą ir suderinti juos su Lietuvos galimybėmis, civilinės infrastruktūros vystymo planais.
„Svarbu geografija, svarbu patogumas ir socialinė infrastruktūra.
Jeigu, pavyzdžiui, kalbame apie vokiškas klases. Nebus taip, kad šeima gyvena šiaurės Vilniuje, o mokykla, pavyzdžiui, pietų Vilniuje“, – diskusijų esmę pragmatišku pavyzdžiu iliustravo KAM gynybos politikos direktorius.
„Bandysime, kad visi kartu susėstų ir sužiūrėtų, kuria kryptimi mes einame“, – dėstė jis.
Kol kas nėra aišku, kiek karių gyvens Vilniuje, o kiek – prie Rūdininkų
Tiesa, brigados kariai bus įkurdinti ne tik Vilniuje. Pagrindinė vokiečių tarnybos vieta bus Rukloje bei Rūdininkuose. Todėl dalis vokiečių gyvens greta Rūdnininkų, aplink Kauną, pagrindinė koncentracija – sostinėje. Visgi, aiškių skaičių, kiek karių norėtų apsigyventi Vilniuje, V. Urbelis teigė kol kas neturįs.
„Kas dar nėra iki galo aišku – tikslios proporcijos, kiek karių gyvens šalia Rūdininkų, kiek Vilniuje. To tikslaus skaičiaus nežinome, turime preliminarius duomenis“, – teigė KAM gynybos politikos direktorius.
„Vokietija dirba su savo kariais, bandant suprasti, kiek iš jų norėtų gyventi Vilniuje, o kiek – kitur. Aišku, tai skirsis nuo kiekvienos rotacijos“, – teigė V. Urbelis, akcentuodamas, jog kuriant naują infrastruktūrą svarbu bent jau turėti preliminarų planą, kur ketintų įsikurti daugiau karių bei jų šeimų.
„Mūsų tikslas – suprasti bent jau šimtų tikslumu, kaip visa tai pasiskirstys“, – pridūrė jis.
Šįmet atvykstantys kariai būstus nuomosis bendroje NT rinkoje
Šių metų pavasarį į Lietuvą bus pradėtas perkelti brigados vadovavimo elementas – keli šimtai karių. Kur bus įkurdintas brigados štabas – ketinama paskelbti artimiausių mėnesių bėgyje, nurodė V. Urbelis.
Be to, pažymėjo KAM gynybos politikos direktorius, dalis šių karių atvyks su šeimomis. Tačiau jų apgyvendinimo klausimas sprendžiamas kiek kitaip – vokiečiai nuomosis būstus bendroje NT rinkoje.
„Pirmieji kariai, atvykstantys šiais ir kitais metais, nuomosis būsto rinkoje. (...) Tų šeimų nebus daug, tai tikrai pati rinka neišsikraipys. Kaip ir visi kiti žmonės, kaip ir daugybė gyventojų, tiesiog nuomosis būstus“, – patikino V. Urbelis.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Po ilgą laiką trukusių diskusijų, praėjusių metų gruodį šalių gynybos ministrai pasirašė brigados dislokavimo veiksmų planą. Berlynas į Lietuvą atsiųs 122-ąjį šarvuotąjį pėstininkų batalioną, dislokuotą Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-ąjį šarvuotąjį batalioną, dislokuotą Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Iš viso ketinama perkelti apie 5 tūkst. karių ir civilių. Jie bazuosis Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens ir Kaune bei Vilniuje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m. Pasak Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 m.
