Juokaudamas, kad šios dvi valstybės priklauso „išskirtiniam klubui“ tų, į kuriuos nusitaikė Pekinas, Gabrielius Landsbergis sakė, kad „mes tikrai nesame paskutiniai“.
Susitikęs su savo kolege Australijos užsienio reikalų ministre Marise Payne G. Landsbergis tvirtino, kad panašiai mąstančios šalys turi naudoti „priemones ir taisykles“, padedančias „atlaikyti prievartą ir nepasiduoti politiniam bei ekonominiam spaudimui“.
Lietuva – pirmoji valstybė, 1990-ųjų pradžioje paskelbusi nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, – liepą sukėlė įnirtingą Pekino reakciją, kai leido Taivanui Vilniuje atidaryti savo atstovybę.
Kinijos valdančioji Komunistų partija nepripažįsta Taivano kaip valstybės ir laiko šią savarankišką demokratinę salą savo atsiskyrusia provincija.
Prasidėjus ginčui, diplomatiniai ryšiai buvo pažeminti, o Lietuvos eksportas sustabdytas prie Kinijos sienos, nors Pekinas kaltinimus dėl „šešėlinio embargo“ neigia.
Australija taip pat patyrė draudimų daugeliui jos eksporto produktų pasiekti Kiniją dėl įvairių politinių ginčų per pastaruosius dvejus metus.
G. Landsbergis paminėjo Europos Sąjungos sprendimą apskųsti Pekino elgesį su Lietuva Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) kaip pavyzdį, kokiu būdu valstybės galėtų reaguoti į Kinijos „politinę prievartą“.
Europos Komisija tvarko 27 ES valstybių narių prekybos politiką ir inicijuoja konfliktų sprendimą PPO Ženevoje, net jei jie susiję su viena valstybe.
M. Payne sakė, kad svarbu, jog „panašiai mąstančios šalys“ dirbtų kartu ir „mūsų požiūris į šiuos klausimus būtų nuoseklus“.
„Manau, kad mes siunčiame stipriausią įmanomą žinią, kad atmetame prievartą ir autoritarizmą“, – sakė ji.
