Su aštuoniomis naujomis derybų pozicijomis užsienio diplomatus supažindino vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos narystės ES, užsienio reikalų viceministras Vygaudas Ušackas.

Tai - Laisvės teikti paslaugas, Laisvo kapitalo judėjimo, Įmonių teisės, Telekomunikacijų ir informacijos technologijų, Pramonės politikos, Transporto politikos, Socialinės politikos ir užimtumo, Aplinkos teisės skyriai.

Derybas dėl jų Lietuva pradės šį pusmetį, ES pirmininkaujant Prancūzijai.

Viceministras pažymėjo tikįs, kad ES valstybės suteiks Lietuvai jos prašomus pereinamuosius laikotarpius.

Lietuva pereinamųjų laikotarpių sieks Aplinkosaugos, Laisvės teikti paslaugas bei Transporto srityse, kuriuose pasiekti ES standartų reikia daug finansinių investicijų.

Ilgiausių pereinamųjų laikotarpių - iki 2015 metų - bus siekiama įgyvendinti miestų nuotekų valymo, geriamo vandens, sąvartynų direktyvų nuostatas.

Vyriausiasis derybininkas tikisi, kad labai svarbius teisės aktus, tokius kaip Įmonių restruktūrizavimo, Įmonių bankroto, Asmens duomenų apsaugos įstatymus Seimas priims dar iki rinkimų.

V. Ušackas teigė, kad Lietuva derybas dėl sudėtingiausiu laikomo Žemės ūkio skyriaus tikisi pradėti kitų metų pirmąjį pusmetį, Švedijos pirmininkavimo metu.

Iki metų pabaigos su ES bus siekiama suderinti dar mažiausiai penkis teisės skyrius, o kitą pusmetį pradėti derybas dėl likusių ES teisės skyrių.

Pirmąjį šių metų pusmetį narystės derybas pradėjusi Lietuva jau preliminariai susitarė dėl penkių pirmųjų derybų skyrių - Statistikos, Mokslo ir mokslo tyrimų, Švietimo ir mokymo, Bendros užsienio ir saugumo politikos, Mažų ir vidutinių įmonių skyriai.

Lietuva ketina derybas su ES baigti 2002 metais, o 2004 metų sausio 1 dieną - būti pasirengusia prisiimti narystės ES įsipareigojimus.