39,4 proc. respondentų teigė, kad gavus pakvietimą prisijungti prie Aljanso, jie ėmė jaustis saugiau. 27,6 proc. apklaustųjų teigė, kad pakvietimas neturi įtakos jų saugumo jausmui. Mažiau saugūs jaučiasi 4,1 proc. respondentų, o 28,9 proc. - teigė nuomonės šiuo klausimu neturintys.

Pakvietimą prisijungti prie Aljanso Lietuva kartu su kitomis 6 Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis gavo lapkričio 21 dieną per Prahoje vykusį NATO viršūnių susitikimą.

44,7 proc. respondentų teigė, kad Lietuvos narystė NATO bei Europos Sąjungoje (ES) yra vienodai svarbios. Svarbesne Lietuvos narystę ES laiko 14,2 proc. apklaustųjų, o NATO - 9,3 proc. Tik 9,6 proc. respondentų teigė, kad nei narystė NATO, nei narystė ES nėra svarbi ir nereikalinga.

Respondentus išsklaidžius į amžiaus grupes, galima pastebėti, kad vyresniems nei 45 metų žmonėms svarbesnė Lietuvos narystė NATO, o 26 iki 45 metų amžiaus Lietuvos piliečiams atrodo, kad Lietuvai svarbesnė narystė ES.

Paklausti, ar Lietuvos pakvietimo į NATO dieną reikėtų paskelbti švente, teigiamai atsakė tik 13,2 proc. respondentų. 41,7 proc. mano, kad lapkričio 21-oji neturėtų tapti nacionaline švente. 36,6 proc. sako, kad šią dieną reikėtų paminėti, tačiau nereikia skelbti švente.

Per apklausą buvo apklausti 1002 žmonės visoje Lietuvoje. Seimo narys modernusis krikščionis demokratas Artūras Vazbys Seime užregistravo įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma Lietuvos pakvietimo į NATO dieną įtraukti į Atmintinų dienų sąrašą, pavadinant ją Nepriklausomybės įtvirtinimo diena.