„Lietuvos energetikos sistema pasirengusi jau kitais metais sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, įvairios atliktos studijos per visą šį laikotarpį tai patvirtina. Buvo atliktas sėkmingas izoliuoto darbo bandymas“, – per spaudos konferenciją po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį komentavo K. Budrys.
Jis pažymėjo, kad Latvija ir Estija „politiškai deklaruoja, kad 2025 metų vasario mėnesį taip pat bus pasirengusios sinchronizuotis“.
„Buvo aptarti su tuo susiję įvairūs scenarijai, ko paprašė VGT Vyriausybės, tai drauge su Latvija ir Estija artimiausiu metu raštiškai sutarti dėl tokio tvarkaraščio ir dėl 2025 metų vasario datos – iki paskutinės datos, kada mes jau sinchronizuosimės. Iki tol reikės atlikti tam tikrus veiksmus“, – dėstė prezidento patarėjas.
2024 metų rugpjūtį, anot jo, bus paskelbta apie pasitraukimą iš BRELL sutarties, o taip pat – ir apie kitus techninio pobūdžio veiksmus.
VGT, patarėjo teigimu, taip pat aptarė, kokių veiksmų reikėtų imtis artimiausiu metu, jeigu tokio raštiško susitarimo pasiekti nepavyktų.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs energetikos ministras Dainius Kreivys patikino, jog Baltijos šalių vienybė yra svarbus veiksnys sprendžiant dėl sinchronizacijos datos.
„Lietuva yra padariusi savo namų darbus, mes esame pasirengę sinchronizuotis jau 2024 metų pradžioje, tačiau Baltijos šalių vienybė mums taip pat yra labai svarbi. Mūsų kaimynai tiek latviai, tiek estai yra išreiškę labai aiškią politinę valią sinchronizuotis 2025 metų pradžioje, šiek tiek paankstinti sinchronizaciją. Tokiu atveju mes norėtume ir turėtume pasirašyti trijų Baltijos šalių premjerų ir perdavimo sistemos operatorių susitarimą dėl labai konkrečių veiksmų, kurie yra būtini sujungiant mūsų sistemas su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Taip pat, kaip yra minėta, aptarti ir alternatyvūs scenarijai bei jų tvarkaraštis“, – komentavo ministras.
Susitarimą su kaimynėmis, pasak D. Kreivio, planuojama pasirašyti rugpjūčio pradžioje, procese, jo teigimu, aktyviai dalyvauja Europos Komisija.
Jei Lietuva nuo BRELL būtų atjungta nors ir šiandien, mes, anot ministro, būtumėm sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais.
„Darbas yra padarytas, didelis darbas tiek operatoriaus, tiek ministerijos. Latviai ir estai nori sinchronizuoti 2025 metų pradžioje, sakykime, tai tam tikras kompromisas“, – vertino politikas.
Paklaustas, kodėl jis kalba apie kaimynių politinę valią, kai estai ir latviai aiškina, jog sinchronizuotis anksčiau negali dėl techninių kliūčių, D. Kreivys atsakė, jog visų trijų Baltijos šalių pasirengimas sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais yra panašus:
„Padarytos yra trys studijos, kurios aiškiai rodo, jog pasirengimo lygis visų trijų Baltijos šalių yra pakankamai aukštas. Tai nėra politinis vertinimas, tai yra mūsų tinklų operatoriaus vertinimas. Taip pat man teko pačiam susipažinti su studijomis.“
iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje (vadinamajame BRELL žiede), kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas dispečerinėje Maskvoje, rašo ELTA.
Lietuva siekia sinchronizaciją su Vakarų Europos tinklais įgyvendinti 2024 metais. Dėl to svarstoma nepratęsti BRELL sutarties, kuri automatiškai prasitęsia kiekvienų metų vasario 7 d. Pagal ją, apie sprendimą reikia pranešti bent prieš pusę metų, t. y. iki rugpjūčio 7 d. Sutarties nutraukimo siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Rygos ir Talino pritarimo.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ direktorius Rokas Masiulis yra sakęs, kad Baltijos partnerės iki šiol rimtai nesiruošė atsijungimui nuo BRELL, tad Lietuva svarsto visus įmanomus variantus – įskaitant ir pasitraukimą iš BRELL sutarties be latvių ir estų.
Pasak R. Masiulio, sutartis automatiškai nepratęsiama, jeigu viena šalis paskelbia apie išėjimą iš jos, tačiau, jo teigimu, Lietuvai sutartį nutraukus, Latvija ir Estija turi galimybę sudaryti naują susitarimą su Rusija.
Su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi liepos viduryje susitikęs Gitanas Nausėda teigė, jog Lietuvos pasitraukimas iš BRELL sutarties galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau, šalies vadovo teigimu, Baltijos šalys geriau turėtų laikytis bendros pozicijos.
Savo ruožtu E. Rinkevičius žurnalistams akcentavo vyraujantį politinį konsensusą kuo greičiau atsijungti nuo BRELL, tačiau pabrėžė, esą būtina rasti „pigesnį ir mažiau kiekvienai Baltijos valstybei problemišką“ būdą pasitraukti iš Maskvos valdomos sistemos.
Ruošiantis sinchronizacijai „Litgrid“ balandį atliko Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, be to, buvo atliktos kelios tinklo patikimumo studijos, kurios, Energetikos ministerijos teigimu, parodė, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.
Pagal dabar galiojantį susitarimą su Europos Komisiją, Baltijos šalys sinchronizuotis su kontinentine Europa turi iki 2025 metų pabaigos.
