Krašto apsaugos sistemos biudžetą sudaro tiesiogiai Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ir kitų institucijų vykdomoms, su krašto apsauga susijusioms programoms, skirtos lėšos. 2003 metais KAM numatoma skirti 864,2 mln. litų arba 1,61 proc. BVP.
Tai 57,2 mln. litų daugiau negu šiemet, tačiau kitais metais 58,6 mln. litų auga lėšų poreikis paskoloms grąžinti, todėl, pasak ministerijos atstovų, realaus KAM biudžeto didėjimo nebus. Kitų institucijų vykdomoms programoms, susijusioms su krašto apsauga, numatoma skirti 0,39 proc. arba 210,1 mln. litų.
Pavyzdžiui, iš krašto apsaugai numatytų lėšų numatoma finansuoti vidaus tarnybos pulkus, Lietuvos šaulių sąjungą bei Valstybės saugumo departamento (VSD) kovos su terorizmu programą. Lietuvos politinės partijos dar 2001 metais įsipareigojo iki 2004 metų skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP.
KAM valstybės sekretorius Valdemaras Sarapinas BNS patvirtino, jog kitų metų krašto apsaugos sistemos biudžeto projektas atitinka duotus tarptautinius įsipareigojimus.
Tačiau KAM atstovai apgailestauja, jog kitų metų biudžeto projekte ginkluotės ir kitos karinės įrangos įsigijimui numatoma skirti 17,9 proc. KAM biudžeto, nors pagal NATO duotus įsipareigojimus tam turėtų būti skiriama iki 23 proc. KAM numatytų išlaidų.
"Nepaisant to, visus tarptautinius įsipareigojimus mes pasistengsime įgyvendinti su skirtomis lėšomis", - BNS sakė V.Sarapinas.
Lietuva ketina iki 2006 metų pertvarkyti motorizuotą pėstininkų brigadą "Geležinis vilkas" į NATO standartus atitinkančią nuolatinės parengties brigadą, galinčią veikti su Aljanso partneriais už Lietuvos ribų.
Siekdama modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, Lietuva ketina iš JAV įsigyti "žemė-oras" tipo raketų "Stinger". Kaip BNS pavyko sužinoti NSGK komitete, tam 2003-2004 metais numatoma skirti 35 mln. litų.
"Stinger" raketomis bus apginkluotas "Geležinio vilko" nuolatinės parengties Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo batalionas, kuris dislokuotas Rukloje, Jonavos rajone. Algirdo batalionas yra parengtas veikti kartu su NATO pajėgomis Lietuvoje pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį, reglamentuojantį kolektyvinį atsaką į nors vienos NATO valstybės užpuolimą.
Vyriausybė sprendimą dėl priešlėktuvinės ginkluotės pirkimo priėmė dar rugpjūčio mėnesį. Pernai gruodį Lietuvos Vyriausybė iš JAV už 10 mln. JAV dolerių (40 mln. litų pagal tuometinį kursą) pirmoji iš Rytų Europos valstybių įsigijo vidutinio nuotolio prieštankinių raketinių sistemų "Javelin".