Migracijos departamento vadovės Delfi pateiktais duomenimis, vien dėl grėsmės valstybės saugumui šiais metais 309 Baltarusijos ir 38 Rusijos piliečiams buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvoje.
„Buvo ir tokių asmenų, kuriems neišduoti leidimai gyventi dėl kitų priežasčių, tačiau didžiausia masė užsieniečių, kuriems nuspręsta neišduoti leidimų, jų negavo dėl grėsmės valstybės saugumui“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.
Į minėtus skaičius patenka ir tie rusai bei baltarusiai, kurie jau gyveno Lietuvoje ir norėjo prasitęsti leidimą gyventi, ir tie, kurie leidimo prašė pirmą kartą.
Padidėjimas labai ryškus
Jos teigimu, anksčiau tokia leidimo gyventi Lietuvoje neišdavimo priežastis būdavo gana reta.
Net ir pernai, jau vykstant karui, per visus metus 163 atvejais atsisakyta išduoti leidimus gyventi Lietuvoje įvairių šalių piliečiams dėl įvairiausių priežasčių. Iš jų dėl grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai neišduoti tik 32 leidimai.
„Tas padidėjimas yra tikrai ryškus, – teigia departamento vadovė. – Būtent dėl karo departamentas ėmė vykdyti sustiprintą kontrolę. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams duodamas užpildyti specialus klausimynas, kuriame jų klausiama apie praeities darbus, ryšius su ryšius su žvalgybos ar teisėsaugos institucijomis, užduodam keli klausimai apie karą ir kurią pusę jie palaiko“.
E. Gudzinskaitė akcentavo, kad neigiamų atsakymų padaugėjo dėl sugriežtinto vertinimo.
„Turėkime omenyje, kad karo anksčiau nebuvo, kaip ir nebuvo sustiprinto saugumo patikrinimo ir vertinimo. Dėl to anksčiau su ta informacija jie galėdavo gauti leidimus gyventi, tačiau dabar situacija yra radikaliai pasikeitusi, o grėsmės labai smarkiai išaugusios, dėl to atitinkamai ir grėsmių vertinimas yra daug griežtesnis“, – aiškino pašnekovė.
Delfi pašnekovė sutiko, kad kai kurią informaciją, pavyzdžiui, apie savo praeitį, žmonės tokiose anketose gali nuslėpti. Tačiau ji pabrėžė, kad anksčiau arba vėliau tiesa paaiškėja ir pasekmės būna neigiamos.
„Yra buvę atvejų, kai informacija buvo nuslėpta, bet paskui visa tai paaiškėjo. Tokiais atvejais panaikinami leidimai gyventi“, – sakė ji.
Anketose palaiko Rusiją
Pasak departamento vadovės, net ir puikiai žinant, kad Lietuvos pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu yra nedviprasmiška, kiekvieną mėnesį atsiranda kelios dešimtys žmonių, kurie anketose palaiko Rusiją ir jos motyvus.
„Tai išties stebina. Žmonės tiki tuo, ką kalba Baltarusijos, Rusijos režimai, klausosi propagandinių žiniasklaidos priemonių ir gyvena tame pasaulyje“, – sakė ji.
Dalis neigiamą atsakymą gavusių asmenų Migracijos departamento sprendimus skundžia teismui.
E. Gudzinskaitė pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai teismas būna neigiamą atsakymą dėl leidimo gyventi gavusių asmenų pusėje.
„Deja, teismai kartais vertina kitaip tą situaciją ir kartais mano, kad karo palaikymas nėra grėsmė valstybės saugumui. Aišku, mane tai labai liūdina kaip pilietę, kad yra toks vertinimas, bet teismų sprendimus reikia gerbti. Teismai vis dėlto žiūri ne tik į tą grėsmę, bet ir į tai, kokius ryšius jis Lietuvoje turi, kiek giliai įleistus ir išties tas situacijos rimtumo suvokimas skiriasi ir būna įvairius“, – teigė ji.
Tačiau konkretų atvejį, kai buvo gautas toks teismo sprendimas, departamento vadovė atskleisti atsisakė, nes teismo sprendimas esą dar neįsiteisėjęs, o Migracijos departamentas dar nėra įvertinęs teismo argumentų.
Varo lauk po beveik 60 metų Lietuvoje
Neseniai „Kauno diena“ aprašė beveik 60 metų Kaune gyvenančio Rusijos pilietybę turinčio pensininko situaciją, kai eilinį kartą kreipęsis dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo, jis išgirdo neigiamą atsakymą.
Paaiškėjo, kad to priežastimi tapo pensininko atsakymas klausimyne – jis nurodė manantis, kad Krymas priklauso Rusijai.
Migracijos departamento sprendimą jis yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jis bylą ims nagrinėti artimiausiu metu.
Nepageidaujamas tapo po šešerių metų
Delfi neseniai rašė, kad šešerius metus Lietuvoje gyvenęs baltarusis, bandęs prasitęsti leidimą gyventi, sužinojo, kad yra nebepageidaujamas.
Anot vyriškio, jis 1998 metais baigė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos akademiją, o nuo 2013 metų beveik dešimtmetį dirbo Minsko apskrities Kovos su ekonominiais nusikaltimais departamente, iš darbo išėjo savo noru turėdamas majoro laipsnį.
Palikęs tarnybą jis esą kurį laiką dirbo Maskvoje, vėliau grįžo į Baltarusiją ir ten iki 2017 metų dirbo taksistu.
„Po kiek laiko draugas įkalbėjo padirbėti Europoje. Parašiau gyvenimo aprašymą, išsiunčiau ir atsidūriau Lietuvoje. Dirbau vietinėje įmonėje, bet ne vienoje šalyje – gabenau automobilius“, – portalui pasakojo jis.
Anot jo, būtent praeities darbovietė ir buvo priežastis, kodėl nuspręsta, kad jis Lietuvoje likti negali.
VSD atsakyme Delfi tuomet atkreipė dėmesį, kad ta aplinkybė, jog Baltarusijos ar Rusijos pilietis kurį laiką gyveno Lietuvoje, savaime nereiškia, kad šis asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui, – paaiškėjus naujoms aplinkybėms, taip pat pasikeitus geopolitinei situacijai, asmenų keliamos grėsmės vertinimas gali keistis.
„Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą yra kardinaliai pasikeitusi geopolitinė situacija, išryškėjo naujų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir šios aplinkybės privalo būti įvertintos“, – teigiama atsakyme.
Spręsdamas dėl leidimo užsieniečiui gyventi mūsų šalyje suteikimo Migracijos departamentas informaciją gauna iš trijų institucijų: ne tik VSD, bet ir policijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos.
