Dirbtinio intelekto padarytas realaus dydžio V. Putinas sodinamas į kalėjimą. Kol kas tik popierinis ir Vilniuje, buvusių KGB rūmų karceryje.
„Idėjos pavadinimas ir akcija vadinasi „Putinas kalėjime“, kur jam ir vieta“, – teigė akcijos iniciatorius Alkas Paltarokas.
Tokių Putinų, su dirbtinio intelekto aprengta oranžine uniforma, pagamintas ne vienas.
„Lietuvoje turime nemažai muziejų, provincijoje, ne tik Vilniuje, kurie yra susiję su tremtim, su genocidu. Tai buvę stribynai, tos kameros, kuriose buvo vykdomasi lietuvių tautos genocidas“, – pasakojo A. Paltarokas.
Prieš kelis mėnesius Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje Putinui išrašė arešto orderį, dėl Ukrainos vaikų deportavimo iš Rusijos užimtų Ukrainos teritorijų. Šiandien Lietuvos generalinė prokuratūra paskelbė, kad dėl to paties pradėjo ikiteisminį tyrimą ir prieš Baltarusijos vadovą A. Lukašenką.
„Praėjusią savaitę buvo gautas Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio prašymas įvertinti Baltarusijos demokratijos lyderės pateiktą informaciją apie tai, kad prasidėjus karui Ukrainoje, galimai, vaikai buvo išvežti į Baltarusiją“, – teigė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Tyrimas pradėtas pagal du straipsnius: civilių trėmimas ir perkėlimas bei vaiko atskyrimas.
„Informacija pateikta, kad vaikų galėjo būti išvežta virš 2000“, – teigė N. Grunskienė.
Prokurorai taip pat nusprendė tirti tris Rusijos propagandistus: Olgą Skabejevą, Antoną Krasovskį ir Vladimirą Solovjovą.
Į teisėsaugą, dėl šių veikėjų karo palaikymo, kreipėsi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tikėtina, kad neužilgo mes, kadangi turime jau arešto orderius iš šio teismo Putinui, galbūt turėsime būtent už tokio paties pobūdžio veikas ir arešto orderį Lukašenkai, nes akivaizdu, kad jie yra bendrininkai, šiuo atveju“,– teigė Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.
Teisingumo viceministrė sako, kad valdžioje buvo svarstymų apie rizikas, kaip Lukašenka gali kerštauti. Užpernai jis šalį užleido nelegaliais migrantais. Lietuva turi vilčių, už tai kada nors iš režimo prisiteisti 120 milijonų eurų kompensacijų.
„Nesitikėkit tokios kompensacijos nei šiais metais, nei, ko gero, kitais. Prognozuot tikrai nedrįsiu, bet yra bylų, kurios trunka, na, nesinori taip jau visai pesimistiškai, bet kartais ir iki dešimties metų. Čia, tikėtina, ji truktų mažiau“, – teigė Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.
Kokie gali būti kiti atsakomieji veiksmai, viceministrė sako – valdžia nebijo.
„Jeigu šitoj vietoj, gyvendami tokioje kaimynystėje, mes pradėsime bijoti ar svarstyti, kas būtų, jeigu būtų, tai, turbūt, daug tų iniciatyvų, kurių ėmėsi šita Vyriausybė, tiesiog nebūtų“, – dalinosi G. Grigaitė-Daugirdė.
Teisininkas D. Žalimas sako, kad keršto, visų pirma, gali sulaukti Lietuvos teisėsaugos pareigūnai.
„Jie bus formaliai persekiojami Baltarusijos teisėsaugos, vadinamosios, nes teisėsauga, šiaip, neturėtų apsiversti liežuvis vadinti tas institucijas“, – teigė jis.
„Mes visi žinom, kad geriausias būdas – tai, tiesiog, nevažiuoti ten, kur nederėtų važiuoti tokiu metu“, – dalinosi D. Žalimas.
Tačiau teisėsaugos atstovai to nesibaimina.
„Visas aplinkybes įvertinam. Nebūtumėm pradėję, jei būtumėm bijoję“, – tikino generalinė prokurorė N. Grunskienė.
Kokia bus Lietuvoje gyvenančių rusakalbių reakcija, pavyzdžiui, tokių, kurie ant nukauto rusų tanko Vilniuje nešė gvazdikus, nespėlioja ir Putiną į kalėjimą pasodinę aktyvistai.
„Kaip nori, tegul taip ir reaguoja“, – teigė A. Paltarokas.
