„Jeigu jūs mus baudžiate ir įpareigojate padidintą išmoką grąžinti, ar valstybė neturėtų grąžinti nuo tos didesnės algos sumokėtą įmoką, nes nuo jos priklauso išmoka, – sakė sostinės advokatas Marius Liatukas. – Jeigu aš jau valstybei susimokėjau daugiau, o ji man nuo to neleidžia gauti didesnės išmokos, tai ji man privalo grąžinti įmoką, nes kitaip valstybė nepagrįstai praturtėja – gauna naudą“.
Pasak jo, valstybė privalo grąžinti sumokėtas įmokas motinoms, jeigu atsisako sumokėti motinystės išmokas.
„Bent jau už tą laikotarpį, pagal kurį yra skaičiuojamos išmokos“, – teisininkas pabrėžė, kad teismui nustačius, jog motinystės pašalpos siekusi motina ar tėvas neteisėtai pasididino atlyginimą, akivaizdu, kad į biudžetą sumokėtas įmokas valstybė taip pat gavo nusikaltimo pagrindu.
Ne vienoje baudžiamojoje byloje jaunoms motinoms atstovaujantis M. Liatukas įsitikinęs, kad vadinamosios motinystės bylos gali skaudžiai kirsti valstybei per kišenę – jeigu po galutinių teismų verdiktų baudžiamosiose bylose „Sodra“ atsisakys grąžinti sumokėtas įmokas, motinos galės teisybės ieškoti civilinio proceso tvarka.
„Jeigu teismas nuspręs negrąžinti sumokėtų įmokų, manau, drąsiai galima kreiptis į Strasbūro teismą – akivaizdu, kad valstybė peržengė ribas paskelbdama karą motinystės pašalpas siekusioms gauti moterims“, – tikino jis.
Tiesa, advokatas pabrėžė, kad pergalę Strasbūre galėtų švęsti tik tos motinos, kurioms prieš nėštumą ar jo metu buvo padidintas atlyginimas ir jos realiai dirbo.
„Aš nekalbu apie tas grupuotes, kurios specialiai buvo suburtos neteisėtai gauti išmokas iš valstybės biudžeto, – sakė M. Liatukas. – Natūralu, kad siekiančių pasinaudoti valstybės lėšomis buvo ir bus, su sukčiavimu mes visi turime kovoti, tačiau juk daugeliu atveju motinos tiesiog pasinaudojo įstatymo galimybe ir dėl to neturėtų kentėti, kad kažkas subūrė nusikalstamą schemą“.
Teisininko teigimu, valstybė elgiasi nesąžiningai, atsisakydama motinoms išmokėti joms priklausančias išmokas.
„Pinigai buvo sumokėti teisėtai, o darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas“, – advokatas pabrėžė, kad valstybei turi rūpėti tik tai, kad žmonės sumokėtų mokesčius.
M. Liatuko teigimu, nagrinėjant vieną bylą teisme paaiškėjo, kad valstybės institucijų darbuotojai rengė slaptus susitikimus, kuriuose tarėsi, kaip tikrinti būsimąsias motinas.
„Paaiškėjo, kad tai buvo sąmoningas, valingas veiksmas, kuris gali pažeisti žmogaus teises“, – konstatavo jis.
Su žmogaus teisių gynėjais ne kartą apie motinystės bylas diskutavęs teisininkas pabrėžė, kad motinos patiria diskriminaciją, nes valstybės tarnautojai tikrina tik į motinystės atostogas besiruošiančias moteris.
„Kodėl nėra tikrinamas kiekvienas darbuotojas, pasididinęs algą – juk niekas nestovi su prožektoriumi ir nežiūri, ką jis dirba, – pažymėjo jis. – Pagal dabartinę praktiką nėštumas ir atlyginimo pakėlimas yra ženklas, kad tu esi nusikaltėlis“.
Pasak jo, atsakomybę dėl galimo sukčiavimo siekiant didesnių išmokų turėtų prisiimti ir „Sodros“ darbuotojai – mat jiems buvo pateikiami duomenys apie gaunamą atlyginimą ir valstybei sumokamus mokesčius.
„Šiuos duomenis „Sodra“ privalo patikrinti – valstybė turi pakankamai svertų ir įgalinimų patikrinti pateikiamų duomenų teisingumą, – sakė teisininkas. – Jeigu valstybė nutarė, kad jai pateikti duomenys yra priimtini ir skyrė didesnę išmoką, ar tai nereiškia, jog pati valstybė ir akceptavo? Ar tai nereiškia, kad valstybės pareigūnai dirbo aplaidžiai? Jeigu jau taip viskas buvo blogai, o tarkime 10 tūkst. litų atlyginimas automatiškai yra nusikaltimas, „Sodros“ darbuotojas turėjo sakyti – nemokėkime pašalpos, viską patikrinkime. Tačiau taip nebuvo padaryta, todėl pagrįstai kyla klausimas, ar valstybė nebuvo nusikaltimo bendrininkas – be jos leidimų išmokų niekas negauna“.
„Sodros“ darbuotojai tokių M. Liatuko teiginių kratosi – esą nebuvo įmanoma viską žinoti ir sukontroliuoti. Tiesa, bylas nagrinėjantys teismai negaili karčių žodžių valstybės tarnautojams – valstybės institucijos turi veikti ypatingai atidžiai.
Dėl esą neteisėtai pasididintų atlyginimų Strasbūro teisme motinos dar nėra iškėlusios bylų Lietuvai, tačiau tai nereiškia, kad jų nebus ateityje – į baudžiamąj persekiojimą pakliuvusios moterys pirmiausia turi „praeiti“ visų instancijų teismus Lietuvoje.
Nors šiuo metu motinystės išmoka skaičiuojama nuo per 24 mėnesius valstybei sumokėtų mokesčių, M. Liatukas abejoja, ar ateityje į pareigūnų akiratį nepaklius ir tos moterys, kurioms atlyginimas bus padidintas ir per dvejus metus.
„Su mūsų sistema negali būti tikras – po kiek laiko valstybės tarnautojai gali suabejoti, ar žmogus tikrai dirbo ir buvo vertas tų pinigų, kuriuos jam mokėjo darbdavys“, – pažymėjo teisininkas.
Tuo tarpu „Sodra“ tikina, kad įtarimą dėl galimo piktnaudžiavimo motinystės pašalpomis sukelia faktas, jog įmonė nevykdo veiklos, o nurodytos apdraustojo pajamos yra žymiai padidintos.
Dėl galimo sukčiavimo įgyjant teisę gauti didesnes „Sodros“ motinystės ir tėvystės pašalpas 2009 ir 2010 metais buvo pradėta daugiau kaip po 600 ikiteisminių tyrimų.