Antrojo balsavimo turo renkant liberalų kandidatą į prezidentus neprireikė - iš septynių partijos narių ir skyrių iškeltų galimų pretendentų jais sutiko tapti du politikai. Pirmą kartą partijos istorijoje kandidato rinkimai vyko visuotiniu partijos narių elektroniniu balsavimu. Už P. Auštrevičių balsavo 453 partiečiai, o už A. Gelūną - 368 bendražygiai.
Paaiškėjus balsavimo rezultatams kalbėjęs liberalų kandidatas dėkojo partijai už pasitikėjimą ir teigė priimantis tai kaip įsipareigojimą.
„Priimu tai kaip įsipareigojimą ir jūsų įpareigojimą man atstovauti Liberalų sąjūdžio idėjoms, mūsų geriausią patyrimą ir nusiteikimą kalbėti su žmonėmis: atvirai, pagarbiai, su tikslu keisti Lietuvą. Turime eiti į priekį, nenusileisti ir įrodyti savo tiesas. Tikrai dirbsiu su kiekvienu iš jūsų atskirai ir su jumis kartu, kad Liberalų sąjūdis ateinančiuose rinkimuose atrodytų ir liberaliai, ir efektyviai“, - sakė P. Auštrevičius.
Paprašytas įvardyti pagrindinę Lietuvos ekonominę problemą, P. Auštrevičius akcentavo, kad tai - neįgyvendinti lūkesčiai.
„Valstybė iš esmės yra išmokusi vieną pagrindinę pamoką - per daug kištis neverta. Problema yra neįgyvendinti lūkesčiai, lyginant su tuo, ką turi darbuotojai ir kokias galimybes sukelia ekonominis augimas. Greitesnis ekonomikos augimas atneštų didesnes pajėgas. Šešėlinė ekonomika yra pančiai ant Lietuvos ekonomikos kojų, o pats geriausias vaistas - mažesni mokesčiai. Kai neapsimoka slėpti, niekas ir neslėps. Mokesčių reforma pasiteisins tik tada, kai ji racionaliai sumažins mokesčius - turime mažinti darbo jėgos apmokestinimą“, - debatų metu kalbėjo P. Auštrevičius.
Europarlamentaras taip pat pabrėžė būtinybę įteisinti dvigubą pilietybę.
„Grįžtamoji emigracija turi būti skatinama ir valdoma įvairiais būdais, politiniais - taip pat, pavyzdžiui, dvigubos pilietybės klausimu. Antra, reikia skatinti vidinį darbo jėgos mobilumą Lietuvoje. Žmonės bijo nutolti nuo namų labiau nei 10-15 kilometrų. Europos šalys gyvena kitaip. Galbūt galėtume tai išspręsti kompensuodami kelionės į darbą kaštus. Trečia, lietuviai važiuoja dirbti svetur, galbūt kažkas nori atvažiuoti dirbti čia, kurti verslą ir savo kompetenciją atiduoti Lietuvai - atverkime darbo rinką“, - kalbėjo P. Auštrevičius.
Savo baigiamojoje kalboje P. Auštrevičius akcentavo, kad niekur taip gerai nesijaučia, kaip Lietuvoje.
„Man teko būti ekonomistu, užsiimti diplomatija ir tikrąja politika. Bet praktinis supratimas, kuo gyvena žmonės, manyje yra labai stiprus. Bet kokia valdžia, kuri mėtosi dideliais pažadais, nemato paprasto žmogaus. Liberalai visuomet mato atskirą žmogų. Turime puikią galimybę šią valstybę ateities kartoms atiduoti kitokią. Ir tai yra liberalų misija“, - išrinktas kandidatas.
P. Auštrevičius - vienas iš partijos įkūrėjų, pirmasis jos pirmininkas, dabartinis partijos valdybos narys. 2014 m. išrinktas Europos Parlamento nariu. Prezidento rinkimuose jau yra kandidatavęs 2004 m.
Partijos Suvažiavime patvirtinta ir nauja partijos įstatų redakcija, kurioje įtvirtinta, kad nuo šiol partijos pirmininkas bus renkamas tik visuotiniu partijos narių balsavimu.
Partijos nariai turės daugiau galimybių aktyviai dalyvauti partijos veikloje. Priimtas sprendimas, kad į Seimo ir Europos Parlamento narius partijos keliami kandidatai ir jų sąrašai reitinguojami visuotiniu partijos narių balsavimu.
Atsiras didesnė partijos organų atsakomybė, atskaitomybė, veiklumas, veiklos kontrolė ir skaidrumas. Įtvirtintas ir naujas partijos organas - regionų koordinacinės tarybos, kurios koordinuos partijos veiklą regionuose ir realizuos regioninį partijos atstovavimą, o partijos skyriams suteikiama daugiau savarankiškumo, teisių, atstovavimo galimybių ir finansavimo partijos skyriams.