Į posėdį liberalų vadovai surinko po daugeliui netikėtai paskelbtos žinios apie partijos vadovo Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimą. Savo sprendimą partiečiams jis išplatino elektroniniu laišku, taip pat - socialiniame tinkle "Facebook", likus kiek daugiau nei valandai iki valdybos posėdžio.

Posėdžiaujanti LS valdyba vienbalsiai laikinuoju pirmininku patvirtino partijos pirmąjį vicepirmininką Eugenijų Gentivlą. Tai padaryta nepaisant dabar jau buvusio lyderio pozicijos, kad šias pareigas turėtų eiti europarlamentaras Petras Auštrevičius, prieš posėdį prabilęs apie radikalių permainų būtinybę.

LS valdyba taip pat sutarė ankstinti partijos suvažiavimą, kuriame turėtų būti išriktas naujasis pirmininkas. Anksčiau kalbėta, kad suvažiavimas galėtų įvykti ateinančių metų balandį.

Pasak E. Gentvilo, sprendimą dėl tikslios suvažiavimo datos priims partijos taryba, kuri rinksis lapkričio 4 dieną.

"Valdyba šiandien nusprendė, kad, bet kuriuo atveju, valdyba vyks šiais metais, neabejotinai - iki Kalėdų. Ar techniškai spėtumėme iki gruodžio 1 dienos - galbūt. Tiesiog mes norime suderinti du sunkiai suderinamus dalykus - rengti suvažiavimą šiemet, bet partijos pirmininką rinkti visuotinės narių apklausos būdu. Tai kainuoja laiko, man pačiam atrodo, kad tai sunkiai įmanoma ir pagal partijos įstatus, ir techniškai", - kalbėjo E. Gentvilas.

Pasak jo, jei paaiškėtų, kad išrinkti partijos pirmininką visuotinės apklausos būdu stinga laiko ir techninių galimybių, jis būtų renkamas tradiciniu būdu suvažiavime.

Į posėdį - iš apklausos STT

Kalbėdamas su žurnalistais, E. Gentvilas papasakojo, kad į valdybos posėdį atvyko po apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), kuris jis dalyvavo liudytojo statusu.

"Mane labai nuramino, jokių naujų aplinkybių nėra. Tiesiog kažkas buvo davęs parodymus, o kadangi aš dalyvavau pokalbyje su kitu liudytoju, STT norėjo sutikslinti verslijas, nes jos, pasirodo, truputį nesutapo", - pasakojo jis.

Paklaustas, ar, jo žiniomis, LS byla juda pabaigos link, E. Gentvilas patvirtino susidaręs tokį įspūdį.

"Paklausiau (STT pareigūnų - DELFI), ar yra šansų bylą užbaigti šiais metais. Sako, manome, kad tikrai, darome viską, ir labai dėkingi, kad aš sutikaukviečiamas operatyviai ateiti. Ir toliau negaišinsiu laiko, nes mūsų interesas - ne atidėlioti, bet spartinti procesą", - kalbėjo laikinasis LS vadovas.

Ketvirtadienį apie sprendimą trauktis iš LS vicepirmininkų pranešė europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo narys Vitalijus Gailius bei Joniškio rajono skyriaus pirmininkas Marcijonas Urmonas. Jie teigė taip siekiantys paspartinti anksčiau išsakytų siūlymų keisti visą LS vadovybę priėmimą.

Šiuo metu Briuselyje esantis P. Auštrevičius prieš valdybos posėdį telefonu kalbėdamas su DELFI pareiškė neabejojantis, kad LS ištikusios krizės akivaizdoje būtina kurti naują liberalios pakraipos politinę partiją, į kurią galėtų pereiti didžioji dalis dabartinių liberalų. Jis užsiminė neatmetantis galimybės, kad naujajai organizacijai galėtų vadovauti liberalių pažiūrų žmogus, iki šiol nepriklausęs šiai partijai.

Pasiteiravus, ar tuo atveju, jeigu į jo raginimą atsižvelgs tik dalis liberalų, LS neskils, P. Auštrevičius tikino, kad norėtų „visomis išgalėmis išvengti skilimo“.

R. Šimašius: jei žmogus pasako, tegu padaro

Dabar jau buvęs LS lyderis partijos valdybos posėdyje neužsibuvo. Tačiau ir per pusvalandį R. Šimašius sugebėjo sukurti intrigą: pasiūlė, kad laikinojo partijos pirmininko poziciją užimtų ne pirmasis jo pavaduotojas E. Gentvilas, kaip numato partijos įstatai, bet apie pokyčius prabilęs P. Auštrevičius.

Petras Auštrevičius

"Kažkokios intrigos ar santykių su E. Gentvilu nėra. Jeigu jis nuspręs, kad nori vadovauti, ir valdyba tam pritartų, jis būtų puikus vadovas tuo laikotarpiu. Bet aš manau, kad logiška būtų, jei šiuo metu P. Auštrevčius vadovautų", - teigė jis.

R. Šimašius pripažino, kad partijos įstatuose fiksuota kitaip, bet tikino, kad yra "galimybė tai išspręsti". Cituodamas anglišką patarlę, jis tvirtino, kad jei žmogus kalba, tai turi ir padaryti, nors ir tvirtino nepritariantis P. Auštrevičiaus idėjai.

"Jeigu jis (P. Auštrevičius - DELFI) pirmas deda parašą ir komentuoja, ką reikia daryti, tai natūralu, kad politikas turi veikti ne kalbomis, bet darbais. Labai aiškiai galima įvardyti,kad atsistatydinu ne dėl to, jog esu pavargęs, kratausi atsakomybės ar panašiai. Visam tam energijos dar turiu. Bet situacija yra tokia, jog norint nuosekliai dirbti, reikai turėti artimiausios komandos palaikymą. Jeigu to nėra - visa kita tampa antreiliais dalykais, ir reikia daryti sprendimus", - pažymėjo atsistatydinęs lyderis.

E. Gentvilas, prieš valdybos posėdį kalbėdamas apie R. Šimašiaus siūlymą, sakė, kad tai primena "ping-pong" žaidimą ir net prisideda prie partijos skaldymo.

Apie tai paklaustas R. Šimašius sakė: "Tai jam taip atrodo. Aš ilgą laiką buvau eilinis partijos narys, žinau, kad moku daryti darbą nelįsdamas į vadovybę ir nevairuodamas nuo galinės sėdynės."

Tuo metu P. Auštrevičius buvusio pirmininko pasiūlymą dėl jo laikino vadovavimo partijai, kalbėdamas su BNS, pavadino "komedija".

Užklupo nemalonumai

Ketvirtadienį LS gavo smūgį iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK). Rinkimų prievaizdai nutarė, kad LS šiurkščiai pažeidė finansavimo įstatymą, ir partijai iškilo reali grėsmė netekti finansavimo iš biudžeto, pagrindinio partijų finansavimo šaltinio. VRK konstatavo, kad LS pažeisdamas įstatymą gavo nepiniginę auką iš juridinio asmens – buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto.

VRK duomenimis, praėjusių metų sausio 16 – balandžio 24 dienomis institutas surengė mokymus „Ready to Win“ (angl. Pasirengę nugalėti – BNS), jie kainavo 45,336 tūkst. eurų. Mokymuose dalyvavo partijos nariai, o LS už juos nemokėjo.

Generalinė prokuratūra rugsėjo pabaigoje pranešė apie politinės korupcijos byloje pareikštus įtarimus dviems parlamente atstovaujamoms partijoms – LS ir Darbo partijai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba įtaria, kad LS gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Š. Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.

Įtariama, kad E.Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.

Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus. Liberalai teisėsaugos įtarimus partijai vadina interpretacijomis bei kaltę neigia.