Po susitikimo su prezidente kultūros ministrė teigė, kad toliau dirbti jai savigarba neleistų.
„Savo noru pateikiau atsistatydinimo prašymą premjerui. Tai yra labai aiškus apsisprendimas, su tokiu premjeru tikrai nenoriu daugiau dirbti – nėra nei prasmės, turbūt, ir mano savigarba neleistų“, – sakė L. Ruokytė Jonnson po susitikimo su prezidente.
Kultūros ministrė paprašė šiek tiek laiko, kad galėtų baigti pradėtus darbus - tai yra „Kultūros strategiją 2020-2030“, kuri yra beveik padaryta.
Ji kalbėjo apie tai, kad dirbdama patyrė didelį spaudimą iš premjero ir kanceliarijos, ypač žiniasklaidos klausimais.
„Visus tuos dvejus metus, kiek teko dirbti šioje Vyriausybėje priekaištų savo kolegoms, ministrams, neturiu, tikrai buvo puikus kolektyvas. Mačiau labai sąžiningus ir profesionalius žmonės. Na, o iš premjero ir iš jo kanceliarijos, iš jo aplinkos, spaudimas visada buvo didelis daugeliu klausimų, ypač, kai tai liesdavo žiniasklaidos klausimus, o visuomenės informavimo politika yra mūsų atsakomybės sritis“, – sakė L. Ruokytė- Jonnson.
Pasak jos, dėl šios priežasties buvo įkurta Medijų taryba.
„Tai yra vienintelis apsigynimo būdas, kad visi teisės aktai būtų diskutuojami kartu su žiniasklaidos atstovais, su visuomenės informavimo lauku. Mūsų nuomonės išsiskyrė – premjeras norėdavo viską daryti nepasitarus su visuomenės informavimo lauku, o ministerija norėjo atlikti savo darbą pagal visas taisykles, ir suderinti kiekvieną savo sprendimą su to lauko atstovais“, – sakė L. Ruokytė-Jonnson.
Pasak jos, šis spaudimas virto įtampomis, kurios „padiktavo šią įvykių seką“.
Ministrė patikino, kad jai puikiausiai sekėsi dirbti su Seimo Kultūros komitetu.
„Visos iniciatyvos – tiek teisėkūros, tiek mūsų konkretūs sprendimai buvo derinami, ir su kultūros lauku, ir su Kultūros komitetu. Tas mums pavyko“, – sakė L. Ruokytė-Jonnson.
Plačiau apie spaudimą dėl žiniasklaidos ministrė kol kas kalbėti nenorėjo.
„Aš dabar detalių nepasakosiu, norėčiau baigti savo darbus, ir tada galėsime pristatyti net keletą spaudimų“, – sakė L. Ruokytė-Jonnson.
Trečiadienį prezidentė susitiko su aplinkos ir kultūros ministrais.
Trečiadienį prezidentė susitiko su aplinkos ir kultūros ministrais. Kaip sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, šalies vadovė šiandien gavo premjero teikimus dėl švietimo ir mokslo bei kultūros ministrių atsistatydinimo ir aplinkos ministro atleidimo.
„Prezidentė išklausė premjerą, taip pat pasikalbėjo su ministrais, ir artimiausiu metu priims sprendimus“, – sakė D. Ulbinaitė.
Apie planus keisti tris ministrus Vyriausybės vadovas pranešė per spaudos konferenciją pirmadienį. Premjeras tai vadina vyriausybės „perkrovimu“.
Kaip jau skelbta, jei prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtins teikimus atleisti švietimo ir mokslo, kultūros ir aplinkos ministrus, bus pasikeitę jau šeši šios Vyriausybės ministrai.
Pagal Konstituciją pasikeitus daugiau nei pusei iš keturiolikos ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus arba atsistatydinti.
Tačiau po prezidento rinkimų ministrų pasikeitimai bus skaičiuojami iš naujo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teiginys „Vyriausybė yra iš naujo gavusi įgaliojimus veikti“ reiškia, kad prasideda naujas Vyriausybės įgaliojimų tarpsnis ir todėl ministrų pasikeitimai Vyriausybėje skaičiuojami nuo jo pradžios. Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
2018 metų gruodžio 3 dieną ministras pirmininkas S. Skvernelis pranešė atleidžiantis tris ministrus. Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė, aplinkos ministras K. Navickas ir kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson atleidžiami siekiant didesnio proveržio jų kuruojamose srityse.
Premjeras sakė konkrečių priekaištų atleidžiamiems ministrams neturintis. 2018 metų balandžio 25 dieną pranešta apie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko sprendimą trauktis iš pareigų.
Ministras sulaukė kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių, paaiškėjus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas.
2018 metų kovo 6 dieną apie sprendimą atsistatydinti pranešė teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Ji šį sprendimą priėmė sulaukusi prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, kad nesusitvarko su pareigomis, ministerijos audito darbuotojai užsiminus apie patiriamą spaudimą iš ministerijos vadovybės.
2017 spalio 13 dieną darbą baigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Jis atsistatydinimo pareiškimą įteikė, kai iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasitraukė jį delegavusi Socialdemokratų partija.