Žalia šviesa cenzūrai
T. V. Raskevičiaus vertinimu, galima sakyti, kad savo sprendimais Seimas uždegė žalią šviesą cenzūros Lietuvoje įvedimui.
„Panašu, kad, remiantis tam tikromis subjektyviomis Seimo narių nuomonėmis, mes nebegalėsime kalbėti apie tam tikras socialines grupes. Turėjome Europos Žmogaus Teisių Teismo pažeidimą, kai buvo cenzūruota konkreti knyga, bet dabar Seimas leido pradėti totalinę cenzūros kampaniją. Manau, kad atsakingos institucijos galės pradėti cenzūruoti „Netflix“, plėšyti iš žurnalų įvairius straipsnius ir nuotraukas, gal ir viešus renginius pradės drausti, o gal opozicija norės ir mane pašalinti iš Seimo tribūnos, nes aš, kaip homoseksualus žmogus, matyt, nelabai galėsiu kalbėti, nes mano kalbas galės išgirsti ir nepilnamečiai“, – teigė jis.
Tiesa, daugelį nustebino ir paties prezidento Gitano Nausėdos kategoriški pareiškimai, kuriuose buvo teigiama, kad leidimas nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius – gali niekinti šeimos sąvoką.
„Aš tik priminsiu, kad prezidentas, kandidatuodamas, žadėjo pastebėti bet kokias netolerantiškumo apraiškas LGBT bendruomenės atžvilgiu ir stoti į jų pusę. Šiandien jis elgiasi priešingai. Jis šiandien pataikauja tamsai, pataikauja Lietuvoje įsigaliojusiai homofobijai ir, deja, jis yra ne visų prezidentas, o tik savo rinkėjų prezidentas“, – teigė T. V. Raskevičius.
Seimas nesutinka naikinti tokio įstatymo punkto
Pasak „valstiečių“ frakcijos narės A. Norkienės, Seimas apsisprendė, kad tobulinti šio projekto – nereikia, o tam esą yra svarių argumentų.
„Girdėjome ir iš tribūnos, kad ministrė pristatinėdama sakė, jog šį įstatymą būtina priimti todėl, kad tai buvo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, bet, skirtingai nuo kitų sprendimų, šitame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas nepasisakė, kad būtent reikia priimti tokį įstatymą. Taigi, nereikia meluoti ir, manau, kad didesnioji dalis Seimo supranta, kad, panaikinus šitą įstatymo punktą, būtų leista apie šiuo metu Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sąvoką kalbėti niekinamai ir todėl, matyt, dauguma Seimo narių apsisprendė būtent taip, pabijodami, kad, panaikinus šią dalį, būtų atvertos galimybės vaikų auditorijai skelbti priešingą sampratą santuokos sudarymui ar šeimos kūrimui, kuris jau prieštarautų mūsų dabartinei Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – teigė ji.
Kaip teigė A. Norkienė, ji iš dalies sutinka ir su prezidento mintimi, kad tokio sprendimo priėmimas uždegtų žalią šviesą šeimos sampratos niekinimui.
„Būtų atverta galimybė ir, vis tik, manau, kad toks turinys tikrai turėtų neigiamos įtakos augančio žmogaus tiek emocinei, tiek psichinei sveikatai. Manau, kad todėl tas sprendimas šiandien toks“, – teigė ji.
Anot „valstiečių“ frakcijos narės, realias to pasekmes galime pamatyti pažvelgę į kitas šalis.
„Jau dabar yra ir tyrimai toje pačioje JAV, kur yra stebimi lyties tapatybės sutrikimai ar vaikų, paauglių depresijos ir savižudybių augimai. Tai yra susiję ir tam didelę įtaką turi būtent ta skleidžiama informacija. Iš tų valstybių praktikos matome, kad ta neigiama įtaka vaikų psichinei sveikatai yra“, – teigė ji.
Šioje vietoje savo įžvalgomis pasidalijo ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius.
„Tokie paaiškinimai yra visiškai brutali, primityvi homofobija, kurią Seimo nariai dėsto ir visiškai dėl to nekrūpčioja. Kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios turi panašų reguliavimą, yra tik Vengrija, o analogišką reguliavimą taip pat turi Rusijos Federacija. Taigi, pasižiūrėjus į kitų valstybių patirtį, akivaizdu, kad Lietuva šiandien įsirašo į gėdingą kitų šalių grupę“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, psichologinei nepilnamečių sveikatai įtaką daro ne informacija apie visuomenėje egzistuojančius skirtumus, o jos stigmatizavimas.
„Šiandien Seimo narė, dėstydama tokius argumentus, prisideda prie savižudybių rizikos, su kuria susiduria jauni žmonės Lietuvoje. Labai dėl to apgailestauju“, – teigė T. V. Raskevičius.
Pasirinks patys gyventojai
Pasak T. V. Raskevičiaus, nuleisti rankų – nežadama, esą, praėjus tam tikram terminui, įstatymo pataisos projektas bus registruojamas dar kartą.
„Manau, kad Lietuva yra teisinė valstybė, o Lietuvos gyventojai artėjančiuose Seimo rinkimuose pasirinks, ar jie nori būti tokia valstybe, kaip Rusija ar Vengrija, ar jie nori būti laisvo pasaulio dalimi“, – teigė jis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
