Lenkijoje – valdžios pokytis: Rusija turėtų suklusti

Iš naujojo Lenkijos vadovo galima laukti griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, tačiau pokyčius kaimyninės šalies politikoje pasikeitus prezidentui pristabdys tai, kad jo atstovaujama partija parlamente yra opozicinė, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.

Balsavusiųjų apklausa rodo, kad Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo konservatyvios opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ kandidatas Andrzejus Duda, įveikęs dabartinį valstybės vadovą centristą Bronislawą Komorowskį.

„Galimas pokytis - dar griežtesnė Lenkijos pozicija Rusijos atžvilgiu, nors reikia įvertinti ir tai, kad naujasis prezidentas dirbs su kitos partijos suformuota Vyriausybe, tai neišvengiamai sumažins galimus užsienio politikos pokyčius“, - BNS komentuodamas Lenkijos prezidento rinkimų rezultatus sakė R.Vilpišauskas.

Pasak TSPMI vadovo, gali būti, kad kaimyninėje valstybėje pasikeitus prezidentui tai sudarys sąlygas labiau derinti Lietuvos ir Lenkijos poziciją dėl Rusijos, dėl įvykių Rytų kaimynystėje, tačiau, pasak politikos eksperto, neaišku, koks bus naujojo prezidento požiūris į dvišalius santykius.

„Kol kas kiek ankstoka spręsti, kokie bus dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai, ar jie suintensyvės aukščiausiu politiniu lygiu, ar pozicijos supanašės be didesnio koordinavimo, bet, manau, tai gali netrukus paaiškėti“, - pabrėžė politologas.

Vilniaus universiteto TSPMI politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad Lenkijos prezidento rinkimų rezultatai buvo ganėtinai netikėti, o susiklosčius situacijai, kai prezidentu išrinktas ne valdančiosios daugumos atstovas, kol kas sunku pasakyti, kokius pokyčius kaimyninės šalies politikoje gali lemti vadovo pasikeitimas.

„Rezultatas buvo ganėtinai netikėtas, buvo nemažas įsitikinimas, kad laimės B.Komorowskis. Tai rodo, kad per beveik dešimtmetį trukusį Pilietinės platformos valdymą lenkų nuotaikos pradėjo slinktis į kitą pusę. Dabar bus įdomi situacija, nes valdančioji koalicija bus Pilietinės platformos dominuojama, o prezidentas bus „Įstatymo ir teisingumo“, tad klausimas, kaip iš viso sprendimai bus priimami šalies viduje, ir tik po to mes galėsime spręsti, kaip bus vykdoma užsienio politika“, - BNS sakė M.Jastramskis.

Kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykius jis pažymėjo, kad ankstesnio Lenkijos prezidento „Įstatymo ir teisingumo“ atstovo Lecho Kaczynskio santykiai su tuometiniu Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi buvo šiltesni, tačiau - asmeninio pobūdžio.

„Kol naujas prezidentas neprisiekė, nepateikė savo tiek Lenkijos reikalų vizijos, tiek užsienio politikos, ką nors sunku spręsti. Tradiciškai, kai buvo „Teisės ir teisingumo“ prezidentas L.Kaczynskis, jo asmeniniai santykiai su V.Adamkum buvo neblogi, tuomet bent prezidentų lygiu buvo šiltesni santykiai, bet tai buvo asmeninis dalykas, pagal tai nelabai ir galime spręsti“, - klausiamas, ar rinkimų rezultatai gali turėti įtakos Lietuvos ir Lenkijos santykiais, atsakė politologas.