Šalies saugumui 2023 m. valstybės biudžete numatytas 2,52 proc. finansavimas, tačiau jame palikta išlyga, kad gynybai būtų galima pasiskolinti iki 3 proc. nuo BVP – jei tik leis finansinės šalies galimybės. Tokį išlaidų dydį prezidentas siūlė dar biudžeto svarstymo metu pernai.
„Jei tikrai turėsime labai aiškius projektus ir planus, kaip galėtume skirti būtent tokį dydį, manau, kad tai pakankamas dydis krašto apsaugai finansuoti šiais metais“, – pirmadienį po renginio Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„O pusiaukelėje nesustosime ir, manau, ateinančiais metais tikrai reikės rasti kompromisą tarp politinių partijų dėl tolesnio krašto apsaugos finansavimo didinimo“, – kalbėjo jis.
Šalies vadovas teigė tikįs, kad dėl didesnių išlaidų krašto apsaugai kitąmet bus sutarta sklandžiai.
„Matydamas pagrindinių politinių partijų nusiteikimą ir jų laikyseną šiuo metu, manau, kad tokį kompromisą tikrai bus galima rasti. Nematau nei vienos ryškiai oponuojančios šiam tikslui politinės jėgos“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas paskelbė, kad atsižvelgdama į besitęsiantį karą kaimyninėje Ukrainoje Varšuva padidins išlaidas gynybai iki keturių procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Karas Ukrainoje verčia mus ginkluotis dar greičiau. Štai kodėl šiais metais dėsime precedento neturinčias pastangas: keturi procentai BVP Lenkijos kariuomenei“, – žurnalistams sakė Mateuszas Morawieckis.
Tuo metu 2023 m. Lietuvos biudžete gynybai skirta 2,52 proc. nuo BVP.
Dar prieš galutinį biudžeto priėmimą Seime, Vyriausybė jį patikslino ir numatė laisvesnes galimybes skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui, o bendram biudžeto deficitui nekintant.
Šios lėšos būtų skirtos geriau pasiruošti Lietuvoje priimti NATO sąjungininkų pajėgas.
Gynybai skirti 3 proc. BVP dar svarstant biudžetą siūlė Prezidentūra, argumentuojant, jog suplanuotų lėšų gali nepakakti.
