LSDP frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ministro klausė, kaip jaučiasi pašto paslaugų vartotojai ir įmonės darbuotojai.
„Norėtume pakalbėti apie du aspektus to reiškinio: žmogus, gyvenantis regionuose, kuris laukia pašto paslaugos, ar ji yra pasiekiama tiek pat, kiek buvo, kol nebuvo baigta įdiegti mobilaus paštininko paslaugos? Ir kaip tas žmogus jaučiasi. Ir dar kaip paštininkai?“, – klausė R. Budbergytė.
„Kaip ten su ta kaštų ir naudos analize? Ar tas taupymas gali atsigręžti ir prieš paštininkus, ir prieš žmones?“, – klausimą J. Narkevičiui uždavė socialdemokratė.
Randa sutarimą konkrečiose vietose
J. Narkevičius pripažino, kad įvertina visus aspektus dėl to, kad gyventojai nebūtų nuskriausti.
„Mes ne kartą analizavome, kad pelno siekimas, aišku, yra svarbus reikalavimas, bet tas pelno siekimas neturėtų būti žmonių sąskaita. (…) Gauname daug prašymų, kad paliktų vieną, ar kitą skyrių. Permainos turėtų būti, iš vienos pusės, kai kurių skyrių patalpos yra gėdingos savo išvaizda, gal į juos investuoti jau neapsimoka. Kitas dalykas – alternatyvos ne visada atspindi paprasto gyventojo pageidavimus“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad su kai kuriais regioniniais pašto skyriais yra kalbamasi, nes gyventojai aktyviai prašo skyrius palikti.
„Mes pastebėjome, kad yra kai kurių finansinių skyrių, kurių neverta išlaikyti, bet yra vertybinės vietos. Pavyzdžiui, Šiluvoje. Gal ir neapsimoka išlaikyti to skyriaus, dirba darbuotojas puse etato, bet atsižvelgus į vertybinę teritorijos būseną, turistus, buvo rastas kompromisinis variantas, tenkinantis ir bendruomenę ir patį paštą“, – kalbėjo J. Narkevičius. Ir pridūrė, kad buvo ir tokių atvejų, kai toks pasiūlymas nepasiteisino.
Jis sakė, kad yra svarstoma ir ką daryti su tomis vietomis, kuriose mobilus paštininkas atvyksta, bet nėra konkrečius vietos, kur susitikti su gyventojais.
„Žmonės neturi patogumo, tai turėtų būti sprendžiama, ieškoma galimybių“, – kalbėjo ministras.
J. Narkevičius teigė, kad ateityje bus sprendžiamas ir paštininkų saugumo klausimas.
„Paštininkų saugumas mums irgi buvo aktuali. (…) Bet besilankant su paštininkais pas žmones, buvo vienas vizitas Molėtų rajone, saugumas dar spręstinas klausimas. Ypatingai žiemą, rudenį, tenka vaikščioti tamsiu paros metu, bet nuo šunų nėra apsaugoti“, – apie paštininkų problemas kalbėjo J. Narkevičius.
Naujos idėjos
R. Budbergytė pasitikslino, kad galbūt būtų prasminga turėti mišrią sistemą.
„Mano supratimu mišri sistema yra, kai mobilus paštininkas pasiteisina atokiose vietovėse, o didesniuose miesteliuose – kitos“, – sakė ji.
„Mes nekalbame, kad iš principo reikia atsisakyti mobilaus paštininko modelio, bet tobulinti, be abejo, taip. (…) Reikia atsižvelgti į žmonių poreikius, gal ir pelno prasme“, – kalbėjo ministras.
„Keliami klausimai dėl sąlygų dėl susitikimo su žmonėmis, kur nėra tų skyrių“, – sakė J. Narkevičius, svarstydamas, galbūt reikia konkrečios vietos, kad su mobiliais paštininkais asmenys galėtų susitikti ne lauke, o numatytoje vietoje.
„Dėl pašto ir banko tam tikrų funkcijų vykdymo. (…) Gal paštas galėtų įkainius piniginių perlaidų keisti ir mažinti“, – apie naują idėją kalbėjo ministras. Taip būtų galima pritraukti vartotojus naudotis pašto skyriuose teikiamomis paslaugomis. Ministras konkrečiai siūlė mokestinių perlaidų mokestį pašto skyriuose.
J. Narkevičius socialdemokratus tikino, kad ir po vasario 25 dienos, sistema ir toliau bus tobulinama, kad paslaugų prieinamumas būtų geresnis.
Ministras džiaugėsi, kad randa tam tikrą sutarimą ir dėl paštininkų darbo sąlygų. J. Narkevičius posėdyje pasakojo, kad kol kas dialogas vyksta aktyviai.
„Viena iš tokių esminių matyčiau – darbo sąlygų pagal darbo laiką. Dabar jų darbo laikas yra 6 dienos, jie siekia, kad būtų 5 darbo dienos. Aišku, darbo specifika turi tam tikrų keblumų tai įgyvendinti, bet mes galime pasidžiaugti, kad yra pasirašyta kolektyvinė sutartis su profsąjunga, kuriame susitaria dėl darbo sąlygos, bei apskaitos, kuri, galbūt, šlubuoja. Bet tai yra procesas. Dialogas prasidėjo gana aktyvus“, – kalbėjo ministras J. Narkevičius.
Ar skaidrumas prioritetas?
LSDP frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė klausė, ar skaidrumas yra svarbus prioritetas tiek ministerijos, tiek ir paties ministro darbe. Parlamentarė kalbėdama priminė apie prezidento Gitano Nausėdos teiginius dėl J. Narkevičiaus partijos bičiulių įdarbinimo susisiekimo sektoriuje.
„Taip, laikau, manau, kad ir vykdau savo veiklą su komanda pagal skaidrumo ir viešumo reikalavimus. (…) Su „Lietuvos paštu“ ta tema, kuri sulaukė tam tikro atgarsio ir buvo būtent mano apsisprendimas dėl to, kad reikėtų keisti, arba papildyti požiūrį ne tik į pelno siekimą, bet ir žmonių lūkesčių link“, – sakė J. Narkevičius.
Ir pridūrė, kad jeigu parlamentarai turi tam tikrų nuogąstavimų, reikia pateikti visus įrodymus, o jų, anot ministro, nėra.
Reforma pasieks visą šalį
Prieš posėdį R. Budbergytė sakė, kad LSDP frakciją labiausiai domina „Lietuvos pašto“ pertvarka, bei jos pasekmės.
„Gauname daug signalų, gyventojų skundų apie įvairiuose rajonuose uždaromus pašto skyrius. Norime, kad ministras paaiškintų, kaip žmonėms bus užtikrinamos paslaugos, kas laukia regionuose dirbančių pašto darbuotojų“, – skelbė Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Kaip kiek anksčiau skelbė „Lietuvos paštas“, mobilaus laiškininko projektas jau yra įgyvendintas 75 proc. Lietuvos teritorijos, o iki 2020 m. vasario 28 d. planuojama, kad mobilus laiškininkas veiks visų Lietuvos rajonų kaimiškose vietovėse.
Pašto skyriai simbolinę prasmę Lietuvai turinčiose vietovėse šiais metais nebus uždaromi.