Taip pat jis mano, kad Ryga turėtų atkurti normalius santykius su Maskva. Apie tai R. Vėjuonis, kurio inauguracijos ceremonija įvyko liepos 8 d., kalbėjo interviu estų nacionaliniam televizijos transliuotojui ERR.
„Visam Baltijos regionui reikia daugiau NATO pajėgų (...). Dėl NATO dalinių regione sutinku su mūsų ginkluotųjų pajėgų vadu, kuris teigia, kad kiekvienai iš Baltijos valstybių ir Lenkijai vietoje dabar čia esančių 150 karių reikia po batalioną“, - pareiškė R. Vėjuonis.
Kaip rašo newsru.com, R. Vėjuonis pasisakė už nuolatinį Aljanso pajėgų dislokavimą Latvijoje. „Aptarėme NATO dalinių dislokavimą regione. Pajėgų dislokavimas turi būti nuolatinis ir trukti tiek laiko, kiek reikės“, - pabrėžė jis.
Jo teigimu, dėl šiuo metu susiklosčiusios saugumo situacijos Latvijoje nuspręsta padidinti išlaidas kariuomenei iki 2 proc. BVP ne 2020 m., kaip buvo planuojama anksčiau, o 2018 m. Vis dėto R. Vėjuonis patikino, kad Latvija neketina vietoje profesionalios kariuomenės sugrąžinti privalomąją karinę tarnybą, kaip jau pasielgė Lietuva.
Kalbėdamas apie įtemptus santykius su Maskva ir potencialius Rusijos keliamus pavojus R. Vėjuonis sakė, kad Latvija turi parengusi reagavimo į „žaliuosius žmogeliukus“ procedūras.
„Žaliaisiais žmogeliukais“ vadinami rusų kariai be skiriamųjų ženklų, dalyvavę Krymo užėmimo operacijoje.
Anot R. Vėjuonio, tikimybė, kad šis scenarijus gali pasikartoti Baltijos valstybėse, nepaisant šiuo metu išsakomų nuogąstavimų, nėra didelė. Jis teigia netikintis galimais Rusijos mėginimais pakartoti Ukrainos scenarijų Baltijos šalyse. Vis dėlto R. Vėjuonis pabrėžė, kad Latvijos kariuomenė ir policijos pajėgos pasirengę tokiems scenarijams.
Atsakydamas į klausimą, kaip jis apibūdintų dabartinius santykius su Rusija, R. Vėjuonis pavadino juos „šaltais“. Vis dėlto jis patikino manantis, kad normalių santykių su Rusija atkūrimas yra galimas tik tuo atveju, jei bus sureguliuota situacija Ukrainoje.
„Negaliu pasakyti, ar tai įvyks šiais, ar ateinančiais metais. Latviją domina geri santykiai su Rusija, nes mūsų ekonomika paremta šiais santykiais“, - pareiškė jis.
Kaip rašo „Rosbalt“, interviu latvių žiniasklaidai R. Vėjuonis teigė, kad gavęs progą pasikalbėti su V. Putinu jis norėtų iš jo gauti paaiškinimą, kas vyksta Ukrainoje ir kas įvyko Kryme. R. Vėjuonis patikino norintis sužinoti Krymo pusiasalio prijungimo prie Rusijos motyvus.