Ši pagalba organizuojama Lietuvos VSAT iniciatyva kaimyninės Latvijos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu esant ypač sudėtingai neteisėtos migracijos situacijai.

Dvi dešimtys Lietuvos pasieniečių, kaip ir prieš tai Latvijoje dirbę VSAT pareigūnai, vykdys sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus problematiškiausiuose ruožuose koordinuojami Latvijos kolegų.

Kaip ir prieš tai, į antrą pagalbos misijos dalį Lietuvos VSAT pareigūnai vyksta savo tarnybiniu transportu ir su savo ekipuote bei ginklais. Kaimynams padės pasieniečiai iš VSAT Pagėgių bei Vilniaus rinktinių, taip pat iš VSAT Specialiosios paskirties skyriaus bei Kriminalinių tyrimų valdybos. Šioje grupėje bus ir 6 VSAT kinologai su tarnybiniais šunimis.

Planuojama, kad jie Latvijos pasienyje su Baltarusija irgi dirbs mažiausiai dvi savaites. Vėliau sprendimai dėl tokios pagalbos bus priimami atsižvelgiant į situaciją prie kaimynų sienos su Baltarusija. Su šia komandiruote susijusios išlaidos dengiamos Lietuvos VSAT lėšomis.

Antradienį nauja 20-ies Lietuvos VSAT pareigūnų grupė išvyksta į Latviją.

Pastaruoju metu Latvija patiria itin didelį Baltarusijos organizuojamos neteisėtos migracijos spaudimą. Su šia šalimi Latvija turi 4 kartus trumpesnę sieną nei Lietuva su Baltarusija (atitinkamai 173 km ir 679 km). Į Latviją šiemet brovėsi pusšešto karto daugiau neteisėtų migrantų nei į Lietuvą (vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį duomenimis, atitinkamai 9429 ir 1711).

Dažną parą iš Baltarusijos Latvijos sieną šturmuoja triženkliai atėjūnų skaičiai, kurių atvykimas prie sienos ir jų veiksmai, neabejojama, koordinuojami Baltarusijos tarnybų. Rekordinė per visą migracijos krizę buvo rugsėjo 10-oji, kai iš Baltarusijos į Latviją buvo neįleisti net 256 perėjūnai.

Beje, nuo Baltarusijos režimo sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. vasarą iki 2023 m. pradžios Lietuva buvo didesnis rytinės kaimynės taikinys nei Latvija. Tiek 2021 m., tiek 2022 m. į Lietuvą bandė patekti dukart daugiau migrantų nei į Latviją.

Situacija pakito, kai 2022 m. pabaigoje prie didžiosios dalies Lietuvos sienos su Baltarusija buvo baigtas įrengti fizinis barjeras, sudarytas iš koncertinos piramidės ir apsauginės tvoros (išskyrus pavienes vietoves, kur tokio inžinerinio įrenginio statyba nevykdyta dėl gamtinių kliūčių – t. y. pelkės, vandens telkinių prieigos ir pan., tačiau čia siena yra kontroliuojama kitomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis).

Taip pat visa Lietuvos siena su Baltarusija yra kontroliuojama moderniomis vaizdo stebėjimo sistemomis, kuriomis fiksuojamas bet koks priartėjimas iš Baltarusijos pusės. Tokių pokyčių, įskaitant ir VSAT organizacines veiklos priemones pasienyje su Baltarusija, kompleksas turėjo reikšmės šiemetiniams neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krypčių pokyčiams.

Tiesa, dar daugiau neteisėtų migrantų šiemet apgręžė 418 km sieną su Baltarusija turinti Lenkija (21 141 asmenį).

Iš viso Lenkija, Lietuva ir Latvija nuo 2021 m. rugpjūčio pradžioje pradėtos taikyti apgręžimo politikos pradžios, vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį duomenimis, iš Baltarusijos jau neleido įsibrauti 112 359 neteisėtiems migrantams.

Daugiausiai apgręžimų per kiek daugiau nei dvejus metus atliko Lenkija – 72 586. Užpernai į šią šalį bandė patekti 36 448 neteisėti migrantai, pernai – 14 997, šiemet – 21 141.

Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti atėjūnus, jų Lietuvos pasieniečiai yra neįleidę 21 028. 2021 m. VSAT į Lietuvą iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 8 106 tokiems užsieniečiams, 2022 m. – 11 211, o šiemet – 1711 .

Latvija yra užkirtusi kelią iš Baltarusijos iš viso neteisėtai patekti 17 745 tokiems užsieniečiams (2021 m. – 4026, pernai – 5290, šiemet - 9429).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)